Izaijo pranašystė 38 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: „Taip sako Viešpats: „Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi.“

2Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi:

3„Viešpatie, meldžiu Tave, atsimink, kad aš teisingai ir tobula širdimi gyvenau Tavo akivaizdoje ir dariau gera Tavo akyse.“ Ir Ezekijas graudžiai verkė.

4Izaijui buvo suteiktas Viešpaties žodis:

5„Eik ir sakyk Ezekijui: „Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: „Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš pridėsiu tau dar penkiolika metų

6ir išgelbėsiu tave bei šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų.

7Viešpaties ženklas, kad Viešpats įvykdys, ką pažadėjo, bus toks:

8Aš pastumsiu Ahazo saulės laikrodžio šešėlį atgal dešimčia laipsnių.“ Saulė sugrįžo dešimčia laipsnių atgal, kuriuos buvo nuėjusi.

9Ezekijas, Judo karalius, pagijęs iš savo ligos, parašė:

10„Aš maniau, jog, įpusėjus mano amžiui, turėsiu eiti į mirusiųjų buveinę. Iš manęs atimti mano likusieji metai.

11Aš tariau: „Nebematysiu Viešpaties gyvųjų žemėje, nebematysiu daugiau pasaulio gyventojų.“

12Mano metai praėjo ir pašalinti nuo manęs kaip piemenų palapinė; mano gyvenimas kaip audėjo rietimas suriestas ir iš staklių išimtas. Dieną ir naktį Tu vedi mane į pabaigą.

13Aš raminau save iki ryto. Jis kaip liūtas sutrupins visus mano kaulus pirmiau, negu diena pasibaigs ir ateis naktis.

14Aš čirškiu kaip kregždė, burkuoju kaip balandis. Mano akys nusilpo, bežiūrėdamos aukštyn. Viešpatie, aš prislėgtas, padėk man.

15Ką aš galiu pasakyti? Jis man kalbėjo ir tai įvykdė. Aš tyliai gyvensiu visus likusius savo metus, mano sielai esant apkartusiai.

16Viešpatie, tuo žmogus yra gyvas ir tai yra mano dvasios gyvybė – Tu išgydysi mane ir suteiksi man gyvenimą.

17Štai apkartimas man pavirto ramybe. Tu išgelbėjai mano gyvybę iš sunaikinimo duobės, visas mano nuodėmes numetei sau už nugaros.

18Juk mirusiųjų pasaulis Tau nedėkoja ir mirtis nešlovina Tavęs. Žengiantys į duobę nebesitiki Tavo ištikimybės.

19Gyvieji giria Tave, kaip ir aš šiandien. Tėvas pasakoja vaikams apie Tavo ištikimybę.

20Viešpatie, gelbėk mane, tuomet aš visą savo gyvenimą Viešpaties šventykloje giedosiu ir skambinsiu.“

21Izaijas liepė uždėti gabalėlį figos ant voties, kad karalius pasveiktų.

22Ezekijas klausė: „Koks yra ženklas, kad įeisiu į Viešpaties namus?“