Zacharijo pranašystė 13 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Tą dieną atsivers šaltinis Dovydo namų ir Jeruzalės gyventojų nuodėmėms ir nešvarai nuplauti.

2„Tą dieną, – sako kareivijų Viešpats, – Aš išnaikinsiu krašte stabų vardus, ir jų daugiau neminės. Pranašus ir netyras dvasias pašalinsiu iš šalies.

3Jei kas dar pranašaus, jo tėvas ir motina, jį pagimdžiusieji, jam tars: „Tu mirsi, nes kalbėjai melą Viešpaties vardu.“ Jo paties gimdytojai jį perdurs, jam pranašaujant.

4Tą dieną pranašai gėdysis savo regėjimų ir nebevilkės šiurkštaus apsiausto pranašaudami ir apgaudinėdami.

5Kiekvienas sakys: „Aš ne pranašas, aš žemdirbys, išmokytas auginti gyvulius nuo jaunystės!“

6Ir jei kas klaus: „Ką reiškia šitie randai tavo rankose?“, jis atsakys: „Mane sumušė mano artimieji.“

7Karde, pakilk prieš mano ganytoją, mano artimiausią! – sako kareivijų Viešpats. – Aš ištiksiu ganytoją, ir avys išsisklaidys. Aš atgręšiu ranką prieš mažuosius.

8Visame krašte, – sako Viešpats, – du trečdaliai bus sunaikinti ir žus, tik trečdalis išliks.

9Ir tą trečdalį vesiu per ugnį; valysiu juos kaip sidabrą ir išgryninsiu kaip auksą. Jie šauksis mano vardo, ir Aš juos išklausysiu. Aš sakysiu: „Tai mano tauta“, o jie atsakys: „Viešpats yra mūsų Dievas.“