Antrasis laiškas Korintiečiams 11 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano kvailumo! Betgi jūs ir pakenčiate.

2Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę.

3Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje.

4Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate.

5Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus.

6Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais.

7Nejaugi nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją už dyką?

8Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums.

9O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau, nes ko man trūko, parūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta bet kuria prasme.

10Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims.

11Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino!

12Ką darau, darysiu ir toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti, kad tuo, kuo giriasi, jie pasirodytų esą tokie, kaip ir mes.

13Juk tokie yra netikri apaštalai, klastingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.

14Ir nenuostabu, juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.

15Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.

16Kartoju: tegu nė vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai paklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti.

17Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.

18Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš.

19Juk, būdami protingi, mielai pakenčiate kvailius.

20Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą.

21Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus, – tai sakau iš kvailumo, – aš drąsus taip pat.

22Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.

23Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje.

24Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio.

25Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje.

26Dažnai keliaudavau, vis grėsė pavojai upėse, pavojai nuo plėšikų, pavojai nuo tautiečių ir nuo pagonių. Pavojai tykojo mieste, dykumoje, jūroje, nuo netikrų brolių.

27Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą.

28Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis.

29Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?

30Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.

31Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.

32Damaske karaliaus Areto valdytojas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,

33bet buvau pro langą nuleistas pintinėje per sieną ir taip ištrūkau iš jo rankų.