Jonos pranašystė 2 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Tada Jona iš žuvies pilvo meldėsi Viešpačiui, savo Dievui:

2„Aš šaukiausi Viešpaties savo varguose, ir Jis išklausė mane. Kai iš mirusiųjų buveinės pilvo šaukiau, Tu išgirdai mano balsą.

3Tu įmetei mane į gelmę, vidury jūrų. Vandenys apsupo mane, visos Tavo bangos ir vilnys ritosi per mane.

4Tada galvojau: „Esu išvytas iš Tavo akivaizdos, tačiau aš vėl matysiu Tavo šventyklą!“

5Vandenys apsėmė mane ir grasino mano gyvybei, gelmės apgaubė mane, jūros žolės vijosi aplink mano galvą.

6Aš nugrimzdau iki kalnų pamatų, žemė uždarė mane savo skląsčiais. Bet Tu, Viešpatie, mano Dieve, išvedei mane gyvą iš gilybės.

7Mano sielai alpstant, prisiminiau Viešpatį ir mano malda pasiekė Tave Tavo šventykloje.

8Apgaulingų tuštybių garbintojai apleidžia jiems suteiktą gailestingumą.

9Bet aš, garsiai dėkodamas, atnešiu Tau auką; ką pažadėjau – ištesėsiu. Išgelbėjimas ateina iš Viešpaties!“

10Viešpats įsakė, ir žuvis išspjovė Joną ant kranto.