Išėjimo knyga 31 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

2„Aš pašaukiau vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės

3ir jį pripildžiau Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo,

4kad sugebėtų viską padaryti iš aukso, sidabro, vario,

5brangių akmenų ir medžio.

6Daviau jam padėjėją Ahisamacho sūnų Oholiabą iš Dano giminės; kiekvienam daviau išmintį padaryti viską, apie ką tau kalbėjau.

7Jie padarys Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią, jos dangtį ir visus Palapinės reikmenis:

8stalą su jo priedais, gryno aukso žvakidę su jos priedais, aukurus smilkymui

9ir deginamosioms aukoms bei visus jų reikmenis, praustuvę su jos stovu,

10tarnavimo apdarus ir šventus drabužius kunigui Aaronui ir jo sūnums, kad būtų man kunigais,

11patepimo aliejų, kvepiančius smilkalus šventyklai – viską, ką tau įsakiau, jie padarys.“

12Viešpats toliau kalbėjo Mozei:

13„Kalbėk izraelitams: „Privalote laikytis šabo, nes tai yra ženklas tarp manęs ir jūsų kartų kartoms, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, kuris jus pašventinu.

14Laikykitės šabo, nes jis šventas; kas jį suterš, turi mirti. Kas dirbs tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.

15Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra šabas – poilsis, pašvęstas Viešpačiui. Kiekvienas, kuris dirbs šabo dieną, turi mirti.

16Izraelitai privalo laikytis šabo per visas savo kartas kaip amžinos sandoros

17tarp manęs ir Izraelio vaikų. Nes Viešpats per šešias dienas sukūrė dangų ir žemę, o septintąją dieną ilsėjosi ir atsigaivino.“

18Baigęs kalbėti, Viešpats davė Mozei ant Sinajaus kalno dvi akmenines Liudijimo plokštes, parašytas Dievo pirštu.