Psalmių knyga 35 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Viešpatie, apgink mano bylą nuo tų, kurie mane kaltina, kovok su tais, kurie kovoja prieš mane!

2Paimk mažąjį ir didįjį skydą ir man padėk!

3Ištrauk ietį ir atsistok prieš mano persekiotojus. Tark mano sielai: „Aš – tavo išgelbėjimas.“

4Tebūna sugėdinti ir pažeminti, kurie kėsinasi į mano gyvybę. Tesitraukia atgal suglumę, kurie nori man pakenkti.

5Tebūna jie kaip pelai prieš vėją, Viešpaties angelui papūtus.

6Tebūna jų kelias tamsus ir slidus ir Viešpaties angelas juos tepersekioja.

7Be priežasties jie slaptai man spendė pinkles, iškasė duobę mano sielai.

8Tegul jie netikėtai žūsta, tegul jie patys įkliūva į paspęstas pinkles, teįkrinta į pražūtį.

9Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos.

10Visi mano kaulai šauks: „Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?“

11Pakilo klastingi liudytojai, kaltino mane tuo, kuo aš nenusikaltau.

12Jie atlygino man piktu už gera, apiplėšdami mano sielą.

13Jiems sergant, ašutine vilkėjau; žeminau savo sielą pasninku, palenkęs galvą meldžiausi.

14Elgiausi, lyg jie būtų man draugai ar broliai. Vaikščiojau nusiminęs, tartum gedėdamas motinos.

15Bet kai aš susvyravau, jie džiaugėsi ir susibūrė prieš mane; nedorėliai susibūrė prieš mane man nežinant ir drasko mane be paliovos.

16Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane.

17Viešpatie, ar ilgai dar žiūrėsi? Išgelbėk mano sielą nuo pražūties, mano vienintelę nuo riaumojančių liūtų.

18Tau dėkosiu dideliame susirinkime, girsiu Tave minioje.

19Tegul nesidžiaugia be pagrindo mano priešai, tenemirksi akimis tie, kurie nekenčia manęs be priežasties.

20Jie nekalba apie taiką. Jie kuria klastingus planus prieš krašto taikiuosius.

21Jie išsižioję rėkia: „Taip, taip, mes matėme tai savo akimis!“

22Viešpatie, Tu tai matei – netylėk! Viešpatie, nebūk toli nuo manęs!

23Sujudėk, pakilk ginti mano bylą, mano Viešpatie ir mano Dieve.

24Viešpatie, mano Dieve, teisk mane, vadovaudamasis savo teisumu, neleisk jiems džiaugtis dėl manęs.

25Tenemano jie savo širdyje: „O! To mes ir siekėme!“ Tenesako: „Mes jį prarijome!“

26Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie džiaugiasi mano nelaime. Gėda ir panieka tebūna aprengti tie, kurie didžiuojasi prieš mane.

27Tegul šaukia iš džiaugsmo ir linksminasi tie, kurie mane užtaria ir tegul sako: „Tebūna išaukštintas Viešpats, kuriam patinka Jo tarno gerovė!“

28Mano liežuvis skelbs Tavo teisumą, per visą dieną girs Tave!