Mato 26 - Lithuanian Bible DC

Suokalbis prieš Jėzų(Mk 14,1-2; Lk 22,1-2)

1Baigęs visas tas kalbas, Jėzus tarė savo mokiniams:

2„Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus , ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti“.

3Tuomet aukštieji kunigai bei tautos seniūnai susirinko į rūmus vyriausiojo kunigo, kuris vadinosi Kajafas,

4ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir nužudyti.

5Bet jie sakė: „Tik ne per šventes, kad liaudyje nekiltų sąmyšio“.

Patepimas laidotuvėms(Mk 14,3-9; Jn 12,1-8)

6Kai Jėzus viešėjo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose,

7 Iš 24,8kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.

29Ir sakau jums: nuo šiol aš nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje“.

Perspėjimas Petrui(Mk 14,26-31; Lk 22,31-34; Jn 13,36-38; 16,32)

30Pagiedoję jie išėjo į Alyvų kalną.

31Tada Jėzus jiems kalbėjo: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: Zch 13,7

Ištiksiu piemenį, ir avių kaimenė išsisklaidys.

32O Mt 28,16kai prisikelsiu, aš nueisiu pirma jūsų į Galilėją“.

33Petras atsiliepė: „Jei net visi tavimi pasipiktintų, aš niekuomet nepasipiktinsiu!“

34Jėzus jam tarė: „Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“.

35Bet Petras tvirtino: „Jei man reikėtų net mirti kartu su tavimi, vis tiek tavęs neišsiginsiu!“ Taip kalbėjo ir visi mokiniai.

Jėzus Getsemanėje(Mk 14,32-42; Lk 22,40-46; Jn 18,1)

36Netrukus Jėzus su jais atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš ten nuėjęs melsiuos“.

37Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti.

38Tada tarė jiems: Ps 42,6„Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi“.

39Kiek toliau paėjęs, parpuolė kniūbsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“

40Jis sugrįžo pas mokinius ir radęs juos miegančius tarė Petrui: „Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi?

41Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“.

42Ir vėl nuėjo antrą kartą ir meldėsi: „Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie tavo valia!“

43Sugrįžęs vėl rado juos snaudžiančius; jų akys buvo mieguistos.

44Tuomet palikęs juos vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais.

45Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: „Jūs vis dar miegate ir ilsitės... Štai atėjo valanda, kai Žmogaus Sūnus atiduodamas į nusidėjėlių rankas.

46Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat“.

Jėzaus suėmimas(Mk 14,43-52; Lk 22,47-53; Jn 18,2-11)

47Jam dar kalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš Dvylikos, o su juo didelis būrys, ginkluotas kalavijais ir vėzdais, atsiųstas aukštųjų kunigų ir tautos seniūnų.

48Jo išdavėjas buvo nurodęs jiems ženklą, sakydamas: „Kurį pabučiuosiu, tai tas! Suimkite jį!“

49Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus tarė: „Sveikas, rabi!“ ir pabučiavo jį.

50O Jėzus jam tarė: „Bičiuli, ko atėjai?“ Tuomet jie pripuolę nutvėrė jį ir suėmė.

51Ir štai vienas Jėzaus palydovų ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį.

52Bet Jėzus jam tarė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.

53Gal manai, jog aš negaliu paprašyti savo Tėvą ir jis bemat neatsiųstų man per dvylika legionų angelų?!

54Bet kaipgi išsipildytų Raštai, kad šitaip turi atsitikti?!“

55Tą valandą Jėzus tarė būriui: „Tarsi plėšiko išėjote sugauti manęs su kalavijais ir vėzdais. Aš Lk 19,47; 21,37kasdien sėdėjau šventykloje mokydamas, ir manęs nesuėmėte.

56Bet viskas šitaip dedasi, kad išsipildytų pranašų Raštai“. Tada visi mokiniai, palikę jį, pabėgo.

Jėzus teismo taryboje(Mk 14,53-65; Lk 22,54-55.66-71; Jn 18,15-16.24)

57Tie, kurie buvo suėmę Jėzų, nuvedė jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkę Rašto aiškintojai ir seniūnai.

58Petras sekė jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų ir įėjęs į kiemą atsisėdo su tarnais pažiūrėti, kuo viskas baigsis.

59Tuo tarpu aukštieji kunigai ir visa teismo taryba ieškojo neteisingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų jį nuteisti mirti,

60tačiau nerado, nors daug buvo atėję neteisingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du

61ir tarė: „Šitas yra sakęs: Jn 2,19‘Aš galiu sugriauti Dievo šventovę ir per tris dienas ją vėl atstatyti’“.

62Tada atsistojęs vyriausiasis kunigas paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!“

63Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas jam tarė: „Prisaikdinu tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar tu Mesijas, Dievo Sūnus?!“

64Jėzus atsakė: „Tu pasakei. Bet aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Dan 7,13

Žmogaus Sūnų, sėdintį Visagalio dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!“

65Kun 24,16Tuomet vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote piktžodžiavimą.

66Kaip jums regisi?“ Jie atsakė: „Vertas mirties!“

67 Iz 50,6 Tuomet jie ėmė spjaudyti Jėzui į veidą ir daužyti kumščiais. Kiti mušė jį per veidą

68ir tyčiojosi: „Pranašauk mums, Mesijau, kas tave užgavo!“

Petras išsigina Jėzaus(Mk 14,66-72; Lk 22,56-62; Jn 18,17.25-27)

69Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: „Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu“.

70Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: „Aš nežinau, ką tu sakai“.

71Einantį vartų link jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: „Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu“.

72Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: „Aš nepažįstu to žmogaus!“

73Po valandėlės prisiartino ten stovėjusieji ir sakė Petrui: „Tikrai tu vienas iš jų, nes ir tavo tarmė tave išduoda“.

74Tuomet jis ėmė prisiekinėti ir dievagotis: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ Ir tuojau pragydo gaidys.

75Tada Petras prisiminė Jėzaus žodžius: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. Jis išėjo laukan ir graudžiai pravirko.