Izaijo 53 - Lithuanian Bible DC

1 .

Jis buvo paniekintas, ir mes jį laikėme nieku.

4Tačiau Mt 8,17jis prisiėmė mūsų negalias,

sau užsikrovė mūsų skausmus.

O mes laikėme jį raupsuotu,

Dievo nubaustu ir nuvargintu.

5Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų,

ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.

Bausmė ant jo krito mūsų išganymui,

ir mes 1 Pt 2,24buvome išgydyti jo žaizdomis.

6Visi 1 Pt 2,25mes pakrikome lyg avys,

kiekvienas eidamas savo keliu,

o VIEŠPATS užkrovė jam mūsų visų kaltę.

7Nors buvo žiauriai kankinamas,

jis pakluso ir burnos nepravėrė.

Apd 8,32-33 Kaip tyli Apr 5,6ėriukas, vedamas pjauti,

kaip tyli avis kerpama,

taip jis nepratarė nė žodžio.

8Prievarta ir teismu jis buvo nušalintas,

ir kas bebūtų galvojęs apie jo likimą?

Kai jis buvo atskirtas nuo gyvybės krašto

ir pasmerktas mirti už mano tautos nuodėmę,

9jam buvo skirtas kapas tarp nedorėlių,

laidojimo vieta su piktadariais,

nors jis 1 Pt 2,22nebuvo padaręs nieko bloga

nei ištaręs melagingo žodžio.

10Bet VIEŠPATS norėjo, kad jis kentėtų negalią.

Atidavęs save kaip atnašą už kaltę,

jis matys palikuonis ir gyvens ilgą laiką.

Per jį klestės VIEŠPATIES užmojis.

11Už savo vargus jis matys šviesą dienų pilnatvėje,

per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį,

prisiėmęs bausmę už jų kaltes.

12Aš duosiu jam dalią tarp didžiūnų,

su galiūnais jis dalysis grobiu,

nes atidavė save mirčiai

ir Mk 15,27; Lk 22,37buvo priskirtas nusidėjėliams.

Jis prisiėmė daugelio nuodėmes ir užsistojo už nusidėjėlius.