1 Makabiejų 4 - Lithuanian Bible DC

1Gorgijas pasiėmė penkis tūkstančius pėstininkų ir tūkstantį rinktinių raitininkų ir nakčia leidosi į žygį

2žydų stovyklos pulti, norėdamas juos užklupti netikėtai. Vyrai iš tvirtovės buvo jo vadovai.

3Bet Judas apie tai sužinojo ir su savo kariais leidosi į žygį pulti karaliaus kariuomenės prie Emauso,

4kai jos rinktinės pajėgos dar nebuvo sugrįžusios į stovyklą.

5Nakčia įėjęs į Judo stovyklą, Gorgijas nerado ten nė vieno. Jis puolė jų ieškoti kalnuose, sakydamas: „Jie bėga nuo mūsų“.

6Dienai auštant, Judas su trim tūkstančiais vyrų pasirodė lygumoje, nors ir stokojo tokių šarvų ir kalavijų, kokių būtų norėję turėti.

7Jiems prieš akis buvo pagonių stovykla, stipri ir įtvirtinta, iš visų pusių apsupta raitininkų, įgudusių karių.

8Tada Judas tarė savo vyrams: „Nebijokite jų skaičiaus! Nedrebėkite dėl jų puolimo!

9Prisiminkite, kaip mūsų protėviai buvo išgelbėti prie Raudonosios jūros, kai faraonas juos vijosi su didele kariuomene.

10Tad šaukimės Dangaus su viltimi, kad jis bus mums maloningas ir atsiminęs savo Sandorą su mūsų protėviais sunaikins šią kariuomenę šiandien mūsų akyse.

11Tada visi pagonys žinos, kad yra Vienas, kuris išperka ir išgelbsti Izraelį“.

12Svetimšaliai pakėlė akis ir matydami atžygiuojančius jų pulti

13išėjo iš stovyklos į mūšį. Judo vyrai pūtė trimitus.

14Prasidėjo mūšis. Pagonys buvo nugalėti ir pabėgo į lygumą,

15o pakrikusieji žuvo nuo kalavijo. Judo vyrai vijosi juos iki pat Gezero ir iki Idumėjos lygumų – Azoto ir Jabnės. Krito maždaug trys tūkstančiai jų vyrų.

16Kai Judas ir jo kariuomenė sugrįžo iš vijimosi,

17jis savo vyrams kalbėjo: „Nepulkite kol kas godžiai ant grobio, nes mūsų dar laukia mūšis.

18Gorgijas su savo daliniais dar tebėra arti, kalnuose. Pirma stokite į kovą su mūsų priešais ir nugalėkite juos. Po to drąsiai imkite grobį“.

19Dar Judui tebekalbant, pasirodė priešų dalinys, pareinantis iš aukštumų.

20Jie matė, kad jų kariuomenė buvo priversta bėgti, o stovykla padegta. Kylantys dūmai rodė, kas buvo įvykę.

21Tai suvokę, jie buvo siaubo apimti. Be to, jie matė, kad Judo kariuomenė lygumoje buvo pasirengusi pulti.

22Tad visi pabėgo į filistinų žemę.

23Tada Judas sugrįžo stovyklos plėšti, ir jo vyrai pasiėmė daug aukso ir sidabro, mėlynos ir violetinės spalvos medžiagų bei daug kitų prabangių daiktų.

24Sugrįžę į savo stovyklą, jie giedojo giesmes ir šlovino Dangų,

„nes jis geras,

nes jo ištikimoji meilė amžina“.

25Tą dieną Izraelis patyrė nuostabų išgelbėjimą.

26Bet išsigelbėjusieji svetimšaliai nuėjo pas Lisiją ir pranešė, kas buvo įvykę.

27Gavęs tą žinią, jis buvo pritrenktas ir labai susirūpinęs, nes reikalai Izraelyje buvo susiklostę ne taip, kaip jis norėjo ir kaip buvo įsakęs karalius.

28Tad kitais metais jis sutelkė prie ginklų šešiasdešimt tūkstančių rinktinių vyrų ir penkis tūkstančius raitininkų, kad užbaigtų karą.

29Nužygiavę į Idumėją, jie pasistatė stovyklą prie Bet Cūro. Ten Judas pasitiko juos su dešimt tūkstančių vyrų.

30 būtų minimos su džiugesiu ir linksmybe kasmet metinių dieną aštuonias dienas nuo kislevo mėnesio dvidešimt penktos dienos.

60Tuo metu jie pastatė aukštas sienas ir stiprius bokštus aplink Siono kalną, norėdami užkirsti kelią pagonims įsiveržti ir jį trypti, kaip jie anksčiau buvo darę.

61Judas paskyrė įgulą, kad jį saugotų. Panašiai įtvirtino ir Bet Cūrą, idant žmonės turėtų tvirtovę arčiau Idumėjos.