Išminties 9 - Lithuanian Bible DC

1 ,

ir neišbrauk manęs iš savo vaikų.

5Juk aš – tarnas, tavo tarnaitės sūnus,

silpnas žmogus ir trumpaamžis,

menkai išmanantis teismą ir įstatymus.

6Juk iš tikrųjų net tobulas žmogus

mirtingųjų bus laikomas nieku be tavo išminties.

7Tu išrinkai mane būti savo tautos karaliumi

ir savo sūnų bei dukterų teisėju.

8Tu įsakei statyti šventyklą ant tavo šventojo kalno

ir aukurą tavo buveinės mieste,

atvaizdą tavo šventosios Padangtės,

kurią tu prirengei nuo pat pradžios.

9Su tavimi išmintis,

kuri žino tavo darbus,

ir buvo, kai padarei pasaulį;

ji suvokia, kas malonu tavo akyse

ir kas teisinga pagal tavo įsakymus.

10Atsiųsk ją iš šventojo dangaus,

pasiųsk nuo savo šlovės sosto,

kad ji triūstų su manimi

ir aš žinočiau, kas tau malonu.

11Ji visa žino ir supranta,

santūriai vadovaus man mano reikaluose

ir apsaugos savo didingumu.

12Tada mano darbai bus tau malonūs,

aš teisingai valdysiu tavo tautą

ir būsiu vertas savo tėvo sosto.

13Juk kas gali perprasti Dievo užmojį?

Kas gali suvokti, ko Viešpats nori?

14Mirtingųjų svarstymai nieko verti,

o mūsų sumanymai nepatikimi,

15nes irus mūsų kūnas nusveria sielą,

ir ši molinė pastogė slopina neramų protą.

16Mes sunkiai atspėjame, kas yra žemėje,

ir tik triūsdami randame, kas po ranka,

bet kas ištyrė, kas yra danguje?

17Kas būtų sužinojęs tavo valią,

jeigu tu nebūtum davęs išminties

ir siuntęs savo šventos Dvasios iš aukštybių?

18Taip įvyko, kad žemės vaikų takai buvo ištiesinti,

žmonės išmokyti, kas tau malonu,

ir išgelbėti išmintimi“.