Siracido 42 - Lithuanian Bible DC

1O šių dalykų nesigėdyk,

kad nenusidėtum, norėdamas išvengti gėdos:

2Aukščiausiojo Įstatymo bei jo įsakų

nuosprendžio, išteisinančio bedievį,

3atsiskaityti su bendrininku ar pakeleiviais

ir pasidalyti paveldu su bičiuliais,

4svarstyklių ir svarsčių tikslumo

ir įsigyti daug ar mažai dalykų,

5derėtis su pardavėju dėl kainos,

dažnai vaikus drausminti rykšte

ir tingų vergą kruvinai nuplakti,

6antspaudo, kai turi namie neprotingą žmoną,

ir rakto, kur yra daug rankų,

7suskaičiuoti kiekvieną indėlį

ir užrašyti visa, kas duota ir gauta,

8sudrausti nemokšas bei kvailuosius

ar senius, nusikaltusius ištvirkavimu.

Tada būsi tikrai taurus,

ir visi laikys tave santūriu.

Duktė – tėvo rūpestis

9 .

12Neleisk jai puikautis savo grožiu prieš jokį vyrą

ir leisti laiką tarp ištekėjusių moterų.

13Juk kaip iš drabužių išlenda kandys,

taip iš moters – jos nedorumas.

14Geriau nedraugiškas vyras negu draugiška moteris,

bet geriau sąžininga duktė negu begėdis sūnus.

Dievo darbai kūrinijoje

15Dabar priminsiu VIEŠPATIES darbus

ir apsakysiu, ką esu matęs.

Viešpaties žodžiu atsirado darbai,

ir visi kūriniai vykdo jo valią.

16Kaip saulė savo šviesa žvelgia žemyn į visa,

taip Viešpaties šlovė pripildo jo darbus.

17Viešpats nėra leidęs net šventiesiems

apsakyti visus jo nuostabius darbus,

nors Viešpats Visagalis yra davęs jėgų savo galybėms

ištverti jo garbėje.

18Jis ištiria bedugnę ir žmogaus širdį,

supranta jų gelmių paslaptis.

Aukščiausiasis žino visa, kas gali būti žinoma;

jis mato visus dalykus, kurie turi įvykti.

19Jis atskleidžia, kas yra buvę ir kas dar įvyks,

apreiškia paslėptų dalykų pėdsakus.

20Jokios įžvalgos jam netrūksta,

niekas nuo jo nepasislepia.

21Jis tvarko galingus savo išminties darbus;

nuo amžinybės jis yra vienas ir tas pats.

Nieko nepridėta, nieko neatimta;

patarėjo jam nereikia!

22Kokie gražūs visi jo darbai,

žavūs pažiūrėti ir džiugūs pamatyti!

23Visa tai gyvena ir lieka amžinai;

kūriniai išlaikomi, kad vykdytų savo paskirtį.

24Visų jų po du,

vienas tinkantis kitam;

nė vieno iš jų jis nepadarė be reikalo.

25Kiekvienas pasikeičia savo ypatingu geru su kitu.

Kas galėtų prisižiūrėti iki soties jo garbės?