Psalmynas 10 - Lithuanian Bible DC

1 ל

Kodėl tu, VIEŠPATIE, taip nuošaliai laikaisi?

Kodėl slepiesi, kai esu nelaimėje?

2Nedorėliai kankina įžūliai varguolius;

teįkliūva jie patys į savo sumanytas pinkles!

3Nedorėlis puikuojasi savo širdies kėslais,

o gobšuolis keikia ir atmeta VIEŠPATĮ.

4Įniršęs iš įžūlumo, nedorėlis sako:

„Atsiskaityti jis nešauks“.

Anot jo širdies kėslų: „Dievo nėra!“

5Nedorėliui visada gerai klojasi;

tavo nuosprendžiai jam tolimi,

jis šaiposi iš visų savo priešų.

6Sako sau: „Nebūsiu parblokštas,

per kartų kartas vargo nepatirsiu“.

7 פ Rom 3,14Jo lūpose pilna keiksmų, melo ir grasinimų,

vargas ir piktumas jam ant liežuvio.

8Pasaloje jis tyko už aptvaro

ir slapta žudo nekaltą žmogų.

Jo akys vogčiomis seka nelaimingąjį,

9 ע jis slapta sėlina lyg liūtas tankmėje.

Jis tyko pagrobti vargšą,

čiumpa vargdienį ir velka į savo tinklą.

10Jis prisišlieja prie žemės, puola pagūžom

ir nelaimingąjį prislegia savo svoriu.

11Nedorėlis mano sau: „Dievui tai nerūpi.

Jis slepia savo veidą, jis niekada nežiūri“.

12 ק Pakilk, VIEŠPATIE!

Pakelk ranką, Dieve, ir neužmiršk skriaudžiamųjų!

13Kodėl nedorėlis turėtų tyčiotis iš Dievo

ir širdyje sakyti: „Atsiskaityti tu nešauksi!“?

14 ר Juk tu matai!

Tikrai imi į širdį vargą ir skausmą,

esi visada pasirengęs padėti!

Nelaimingasis tau gali save patikėti, –

tu visada našlaičiui padedi.

15 ש Palaužk nedoro ir blogo žmogaus jėgą,

nubausk jų nedorumą, neleisk jiems išlikti!

16 VIEŠPATS – Karalius per amžių amžius.

Pagonys išnyks iš jo krašto.

17 ת VIEŠPATIE, tu išgirsi skriaudžiamųjų troškimą,

paguosi jų širdį, pakreipsi į juos savo ausį.

18Našlaičio ir skriaudžiamojo bylą apginsi,

kad joks žemės mirtingasis nebekeltų baimės.