Siracido 46 - Lithuanian Bible DC

Jozuė ir Kalebas

1 ,

didžiu Dievo išrinktųjų gelbėtoju,

bausti priešus

ir duoti izraelitams jų paveldą.

2Koks didis jis buvo, kai pakėlė ranką

kirsti kalaviju miestams!

3Kas galėjo jam priešintis,

kai jis kovojo Viešpaties mūšius?

4Argi ne jo ranka buvo sustabdyta saulė,

ir viena diena tapo lyg dvi?

5Jis šaukėsi Aukščiausiojo, Visagalio,

kai priešai apgulė jį iš visų pusių,

ir Visagalis Viešpats atsiliepė jam

nuožmia akmenų krušos audra.

6Mūšyje jis nugalėjo tą tautą

ir šlaite sunaikino priešus,

kad tautos pripažintų jo narsą ir žinotų,

jog Viešpats stebi savo tautos kovas.

7 Sk 14,6-10; 11,21; Joz 14,6-11 Jis visur atsidavė Visagaliui

ir Mozės dienomis įrodė savo ištikimybę;

jis ir Jefunės sūnus Kalebas

pasipriešino maištininkų sueigai,

sulaikė tautą nuo nuodėmės

ir nutildė jų nedorą murmėjimą.

8Todėl tik jiedu buvo apsaugoti

iš šešių šimtų tūkstančių pėstininkų,

kad vestų izraelitus į jų paveldą,

į kraštą, tekantį pienu ir medumi.

9Jėga, kurią Viešpats suteikė Kalebui,

pasiliko su juo net žilos senatvės sulaukus,

tad jis galėjo užimti krašto aukštumas,

ir jo vaikai gavo jas kaip paveldą,

10idant visi izraelitai matytų,

kaip gera būti atsidavusiu Viešpaties sekėju.

Teisėjai

11 Ts 1,1–16,31 Teisėjai,

kiekvienas pagal savo pašaukimą,

taip pat buvo žmonės, kurių širdžių nesuviliojo stabai

ir kurie neatsimetė nuo Viešpaties;

palaimintas tebūna jų atminimas!

12Jų kaulai teželdina naują gyvastį ten, kur jie guli,

šlovė šių įžymių žmonių teatgyja per jų vaikus!

Samuelis

13 1 Sam 3,19-20; 7,9-11; 10,1; 12,3; 16,13; 28,18-19 Žmonių gerbiamas, brangus savo Kūrėjui,

įžadu pažadėtas dar motinos įsčiose

ir pašventintas Viešpačiui kaip pranašas

buvo Samuelis – teisėjas, kuris atnašavo auką.

Dievo žodžiu jis įvedė karalystę

ir patepė didžiūnus, kad valdytų jo tautą.

14Viešpačiui pavedus, jis teisė bendriją,

lankydamas Jokūbo stovyklas.

15Savo ištikimybe jis pasirodė tikras pranašas,

o savo žodžiais – patikimas regėtojas.

16Jis šaukėsi Viešpaties, Visagalio,

priešams apstojus iš visų pusių,

ir atnašavo žinduklį ėriuką.

17Tada Viešpats sugriaudė iš dangaus,

ir nuaidėjo šiurpą keliantis jo balsas.

18Jis nugalėjo priešo valdovus

ir sunaikino visus filistinų didžiūnus.

19Artindamasis prie savo gyvenimo galo,

prieš Viešpatį ir jo pateptąjį jis paliudijo:

„Jokio kyšio ar slaptos dovanos

nesu paėmęs nė iš vieno!“

Ir niekas neišdrįso jo apkaltinti.

20Net jam mirus,

žmonės ieškojo jo patarimo;

jis pranešė karaliui apie jo mirtį

ir iš kapo pakėlė balsą pranašaudamas,

kad padarytų galą tautos nedorumui.