1Tad jie siuntė pas jį pasiuntinius prašyti taikos tokiais žodžiais:
2„Štai mes, didžiojo karaliaus Nebukadnecaro tarnai, gulime kniūbsti prieš tave. Elkis su mumis, kaip nori.
3Žiūrėk, mūsų pastatai, visas mūsų kraštas, visi kviečių laukai, kaimenės ir bandos, visos gyvenviečių avidės prieš tavo akis! Daryk su jais, kaip tau atrodo geriausia.
4Štai mūsų miestai ir jų gyventojai tavo paslaugoms! Ateik ir elkis su jais, kaip tau atrodo gera“.
5Pasiuntiniams atėjus pas Holoferną ir davus jam šią žinią,
6jis nužygiavo į pajūrį su kariuomene, išdėstė įgulas įtvirtintuose miestuose ir paėmė jų rinktinius vyrus į pagalbinius dalinius.
7Tų miestų žmonės ir visi kaimų gyventojai priėmė jį su vainikais, rateliais ir būgnelių su žvangučiais muzika.
8Iš 34,13; 2 Met 17,6Tačiau jis sunaikino visus jų alkus ir iškirto šventuosius medžius, vykdydamas jam duotą įsakymą sunaikinti visus vietinius dievus, kad visos tautos garbintų vieną Nebukadnecarą ir visos kalbos bei visos gentys šauktųsi jo kaip dievo.
9Pagaliau jis pasiekė Esdreloną prie Dotano priešais Judėjos kalnų virtinę.
10Pasistatęs stovyklą tarp Gebos ir Skitopolio, pasiliko visą mėnesį, norėdamas aprūpinti savo kariuomenę reikmenimis.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.
