Psalmynas 89 - Lithuanian Bible DC

1 .

2Giedosiu, VIEŠPATIE, apie tavo gerumo darbus amžinai,

savo lūpomis apsakysiu visoms kartoms tavo ištikimybę.

3Juk išpažįstu, kad tavo ištikimoji meilė amžina,

tavo ištikimybė tvirta kaip dangaus skliautas.

4Tu pasakei: „Aš sudariau Sandorą su savo išrinktuoju,

prisiekiau savo tarnui Dovydui:

5

6Dangus tešlovina tavo nuostabius darbus, VIEŠPATIE,

tavo ištikimybę šventųjų sueigoje!

7Juk kas gali padangėse prilygti VIEŠPAČIUI,

kas tarp dangiškųjų būtybių panašus į VIEŠPATĮ?

8Dievas kelia šiurpą šventųjų taryboje,

visi jo pagarbiai bijo.

9O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, kas panašus į tave?

Galingas tu, VIEŠPATIE, ir visur ištikimas!

10Tu valdai šėlstančią Jūrą

ir bangoms įtūžus jas sutramdai.

11Tu sutraiškei Rahabą lyg lavoną,

galinga ranka išblaškei savo priešus.

12Tavo dangūs, tavo žemė,

pasaulis ir visa, kas jame; tu tvirtai juos pastatei.

13Šiaurę ir Pietus tu sukūrei,

Taboras ir Hermonas džiugiai šlovina tavo vardą.

14Koks tu galingas!

Stipri tavo ranka, visa pasiekianti tavo dešinė!

15Teisumas ir teisingumas – tavo sosto pamatas,

gerumas ir tiesa tau tarnauja.

16Kokie laimingi žmonės, mokantys džiaugsmingai tave šlovinti!

Jie gyvena, VIEŠPATIE, tavo Artumo šviesoje.

17Visą dieną jie džiūgauja dėl tavo vardo,

ir tavo teisumas juos išaukštino.

18Tu teiksi mums didžias pergales,

tavo malone išaukštinta mūsų galybė.

19Juk nuo VIEŠPATIES priklauso mūsų skydas,

nuo Izraelio Šventojo – mūsų karalius.

20Tada kalbėjai regėjime

ir savo ištikimiesiems sakei:

„Galiūnui uždėjau vainiką,

išaukštinau išrinktąjį iš tautos.

21

39Bet tu atmetei ir atstūmei,

įniršai ant savo pateptojo.

40Atsisakei Sandoros su savo tarnu,

numetei jo vainiką ant žemės.

41Nugriovei visas jo miestų sienas,

visas jo tvirtoves pavertei griuvėsiais.

42Visi, kas tik eina pro šalį, jį plėšia;

kaimynams jis tapo pasityčiojimu.

43Jo priešų dešinę išaukštinai pergale,

pradžiuginai jo priešus.

44Net jo kalavijo ašmenis atšipinai

ir mūšyje jam nepadėjai.

45Atėmei jam iš rankos skeptrą,

o jo sostą nuvertei ant žemės.

46Sutrumpinai jo jaunystės dienas,

užtraukei jam gėdą. Sela.

47Kiek ilgai, VIEŠPATIE? Nejau slėpsies amžinai?

Kiek ilgai degs lyg ugnis tavo pyktis?

48Atmink, koks trumpas mano gyvenimas,

kokius trapius tu sukūrei visus mirtinguosius!

49Koks žmogus gali gyventi ir niekada nemirti?

Kas gali išsigelbėti iš Šeolo galybės? Sela.

50Kurgi, Viešpatie, tavo senoji meilė,

kurią prisiekei Dovydui būdamas ištikimas?

51Atmink, Viešpatie, kaip iš tavo tarno tyčiojamasi,

kaip aš nešiojuosi širdyje tautų užgaules,

52kuriomis tavo priešai tyčiojosi, VIEŠPATIE,

kuriomis tyčiojosi iš tavo pateptojo žingsnių.

53Tebūna pagarbintas VIEŠPATS per amžius!

Amen! Amen!