Amoso 4 - Lithuanian Bible DC

1Klausykitės šio žodžio,

Samarijos kalno moterys,

Bašano karvės,

engiančios vargšus, spardančios elgetas,

sakančios savo vyrams:

„Atneškite ko nors išgerti!“

2Viešpats DIEVAS prisiekė savo šventumu!

„Tikrai ateina jums dienos,

kai jie išvilks jus kabliais

tarsi žuvį ant kabliuko,

visas iki paskutinės.

3Išeisite pro spragas sienose,

kiekviena tiesiausiu keliu,

ir būsite išmestos į šiukšlyną, –

tai VIEŠPATIES žodis.

4Eikite į Betelį ir darykite nuodėmes,

į Gilgalą – ir gausinkite nuodėmes.

Kas rytą atnašaukite savo kruvinas aukas,

o kas trečią dieną – dešimtines.

5Deginkite neraugintos duonos bendravimo auką,

skelbkite plačiai gera valia daromas atnašas,

nes taip jūs mėgstate daryti, izraelitai, –

tai Viešpaties DIEVO žodis.

6Nors padariau, kad jūsų burnos būtų tuščios

visuose jūsų miestuose

ir trūktų duonos

visuose jūsų kaimuose,

jūs pas mane nesugrįžote, –

tai VIEŠPATIES žodis.

7Nors sulaikiau virš jūsų lietų,

kai iki pjūties dar buvo trys mėnesiai,

vienam miestui daviau lietaus,

o kitam nedaviau,

vienas laukas buvo lietaus palaistytas,

o kitas be lietaus išdžiūvo,

8nors du ar trys miestai keliaudavo

į vieną miestą atsigerti vandens,

o troškulys likdavo nenumalšintas,

jūs pas mane nesugrįžote, –

tai VIEŠPATIES žodis.

9Nors naikinau jus kūlėmis ir miltlige,

nuniokojau jūsų sodus ir vynuogynus,

o skėriai surijo jūsų figmedžius ir alyvmedžius,

jūs pas mane nesugrįžote, –

tai VIEŠPATIES žodis.

10Nors pasiunčiau jums marą

kaip Egiptui,

išžudžiau kalaviju jūsų jaunus vyrus,

leidau pagrobti jūsų žirgus

ir padvelkti jums į nosis jūsų stovyklų smarvei,

jūs pas mane nesugrįžote, –

tai VIEŠPATIES žodis.

11Nors naikinau jus,

kaip Pr 19,24Dievas naikino Sodomą ir Gomorą,

ir tapote tarsi iš ugnies ištrauktas nuodėgulis,

jūs pas mane nesugrįžote, –

tai VIEŠPATIES žodis.

12Todėl taip darysiu tau, Izraeli!

Kadangi taip darysiu tau,

pasirenk susitikti su savo Dievu, Izraeli!

13Juk tai tas, kuris padaro kalnus,

kuris sukuria vėją ir apreiškia žmogui savo mintis,

kuris tamsą paverčia aušra

ir žengia žemės aukštumomis;

jis vardu VIEŠPATS, Galybių Dievas!“