Izaijo 2 - Lithuanian Bible DC

Sionas – Mesijo sostinė

1Žodis, kurį Amoco sūnus Izaijas matė regėjime apie Judą ir Jeruzalę.

2Ateityje atsitiks taip,

kad VIEŠPATIES Namų kalnas

stovės tvirtai iškilęs virš kalnų

ir bus aukštesnis už kalvas.

Visos tautos plūs jo link;

3daug tautų ateis ir sakys:

„Ateikite, ir kopkime į VIEŠPATIES kalną,

į Jokūbo Dievo Namus,

kad jis parodytų mums savo kelius,

kad eitume jo takais“.

Iš Siono ateis mokymas ir

VIEŠPATIES žodis iš Jeruzalės.

4Taip jis išspręs ginčus tarp tautų,

nuspręs daugelio žmonių bylas;

.

Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą,

nebebus mokomasi kariauti.

5O Jokūbo namai!

Ateikite, ir gyvenkime VIEŠPATIES šviesoje!

6Palikote savo tautos kelius, Jokūbo namai!

Juk jie pilni kerėtojų iš Rytų,

žynių kaip pas filistinus;

jie perėmė svetimšalių papročius!

7Jų kraštas pilnas sidabro ir aukso,

neaprėpiami jų lobiai;

jų kraštas pilnas žirgų,

nesuskaičiuojami jų vežimai.

8Jų kraštas pilnas stabų,

jie garbina savo rankų darbą –

tai, ką jų pačių rankos padarė.

9Taip marusis pažeminamas,

žmogus suniekinamas;

neatleisk jiems!

10 Apr 6,15 Lįsk giliai tarp uolų,

užsidenk dulkėmis

2 Tes 1,9 nuo VIEŠPATIES siaubo

ir jo šlovės žėrėjimo.

11Įžūlus marusis turės nuleisti akis,

žmonių išdidumas bus pažemintas.

Tik VIEŠPATS tą dieną bus išaukštintas.

12Juk Galybių VIEŠPATS turi parengęs savo dieną

prieš visa, kas išdidu ir įžūlu,

kas išpuikę ir kas bus pažeminta:

13prieš visus Libano kedrus, aukštus ir didingus,

ir visus Bašano ąžuolus;

14prieš visus aukštus kalnus

ir visas didingas kalvas;

15prieš kiekvieną tvirtą bokštą

ir kiekvieną galingą sieną;

16prieš visus Taršišo laivus

ir visas eiklias valtis.

17Tada bus sutramdytas mariųjų pasipūtimas,

pažemintas žmonių išdidumas.

Tik VIEŠPATS tą dieną bus išaukštintas.

18Stabai pranyks tarsi nebuvę.

19Žmonės slėpsis kalnų olose

ir žemės urvuose

nuo VIEŠPATIES siaubo

ir jo šlovės žėrėjimo,

kai jis pakils sudrebinti žemės.

20Tą dieną žmonės

kurmiams ir šikšnosparniams

numes sidabro ir aukso stabus,

kurių prisidarė garbinti.

21Jie lįs į uolų urvus

ir skardžių plyšius

nuo VIEŠPATIES siaubo

ir jo šlovės žėrėjimo,

kai jis pakils sudrebinti žemės.

22O, liaukitės kliautis žmogumi!

Juk jis turi tik gyvybės alsavimą!

Kuo gi jis nusipelnė pagarbos?