Juditos 16 - Lithuanian Bible DC

1Judita tarė:

„Pradėkite giesmę mano Dievui

būgneliais su žvangučiais,

giedokite Viešpaties šlovei

su cimbolais.

Giedokite jam naują giesmę,

aukštinkite jį ir šaukitės jo vardo.

2Juk Viešpats yra Dievas,

kuris triuškina kovos gretas ir

stato sau stovyklą savo tautoje;

jis mane išgelbėjo iš engėjų rankų!

3Asiras atžygiavo iš šiaurės kalnų,

atėjo su nesuskaitoma daugybe karių.

Savo miniomis pripildė slėnius,

arkliais uždengė kalvas.

4Gyrėsi sudeginsiąs mano žemę,

sunaikinsiąs kalaviju mano jaunus vyrus,

sutraiškysiąs žemėje mano mažylius,

padarysiąs mano vaikus grobiu,

išsivarysiąs mano mergeles.

5Bet Viešpats Visagalis sužlugdė juos

moters ranka.

6Jų galiūnas nekrito

nuo jaunų vyrų rankų

nei paguldė jį titanų sūnūs,

nei puolė jį aukštaūgiai milžinai,

bet Merario duktė Judita jį sužlugdė

savo veido grožiu.

7Ji nusivilko našlės drabužį,

kad suburtų užgautuosius Izraelyje.

Ji pasitepė veidą kvepalais,

8susegė plaukus diadema

ir apsivilko lininį apdarą,

kad suviliotų jį.

9Jos sandalai sužavėjo jo akis,

jos grožis užbūrė jo protą,

ir kalavijas nukirto jam galvą!

10Nuo jos drąsumo persai drebėjo,

jos drąsos medai išsigando.

11Kai mano kuklieji suriko kovos šūkį,

juos apėmė siaubas.

Kai mano silpnieji šaukė,

jie drebėjo.

Išgirdę jų kovos šūkį,

jie klykė ir leidosi bėgti.

12Jaunų vergių sūnūs juos badė

ir žalojo tarsi bėglių vaikus.

Jie žuvo nuo mano Viešpaties gretų!

13 Ps 144,9 Naują giesmę savo Dievui giedosiu:

Viešpatie, tu didis ir garbingas,

nuostabus galybe, nenugalimas.

14Visi tavo kūriniai tau tetarnauja,

nes tu tarei, ir jie atsirado,

tiktai kvėpei,

ir jie buvo sukurti,

nes nėra, kas apgalėtų tavo balsą.

15Kalnai bus pajudinti iš pat pamatų

tarsi vanduo;

tau žvilgtelėjus tirps uolos

tarsi vaškas.

Bet tavęs pagarbiai bijantiems

tu be galo gailestingas.

16 Ps 51,16.17; Oz 6,6 Kiekvienos aukos malonus kvapas

tau tik smulkmena,

ir visų deginamųjų aukų taukai

tau tik mažmožis,

bet žmogus, bijantis Viešpaties,

yra didis.

17Vargas tautoms,

sukylančioms prieš mano giminę!

Viešpats Visagalis atmokės jiems,

teismo dieną nubaus juos,

ugniai ir kirmėlėms atiduos jų kūną.

Kentėdami jie verks amžinai“.

18Atvykę į Jeruzalę, jie puolė kniūbsti prieš Dievą. Vos žmonėms apsivalius, buvo atnašautos deginamosios aukos, geros valios atnašos ir dovanos.

19Judita pašventė Dievui ir visą Holoferno nuosavybę, kurią žmonės buvo jai atidavę, o tinklelį, kurį buvo pasiėmusi iš jo miegamojo, paaukojo kaip įžado atnašą.

20Tris mėnesius žmonės šventė savo šventę Jeruzalėje prieš šventyklą. Ir Judita pasiliko švęsti su jais.

Juditos mirtis

21Praėjus toms dienoms, visi sugrįžo į savo paveldą. Judita parėjo į Betuliją ir liko gyventi savo ūkyje. Per visą gyvenimą ji buvo gerbiama visame krašte.

22Daug kas norėjo ją vesti, bet ji neatsidavė nė vienam vyrui visą savo gyvenimą po to, kai jos vyras Manasas mirė ir buvo palaidotas.

23Garsas apie ją plito vis plačiau ir plačiau, ir sulaukusi senatvės savo vyro namuose ji mirė, turėdama šimtą penkerius metus. Savo tarnaitei davė laisvę. Ji mirė Betulijoje ir buvo palaidota savo vyro Manaso oloje.

24Izraelio namai jos gedėjo septynias dienas. Prieš mirdama, ji išdalijo savo nuosavybę visiems savo vyro Manaso artimiesiems ir artimiausiems giminaičiams.

25Niekada daugiau, Juditai gyvai esant ir ilgai dar po jos mirties, niekas neišdrįso varginti izraelitų.