Raudų 2 - Lithuanian Bible DC

Jeruzalės bausmė

1 א O, kaip pažemino Viešpats

Siono dukterį, būdamas įniršęs!

Jis nubloškė iš dangaus žemėn

Izraelio didybę,

neatminė savo įniršio dieną

savo pakojo.

2 ב Viešpats negailestingai sunaikino

visas Jokūbo buveines.

Įniršęs sulygino su žeme

Judo dukters tvirtoves.

Parbloškė žemėn sugėdintą

karalystę ir jos didžiūnus.

3 ג Degdamas pykčiu, jis nulaužė

Izraelio ragus.

Atitraukė nuo jų savo dešinę

priešų akivaizdoje.

Niokojo Jokūbą tarsi ugnies liepsna,

visa visur suryjanti.

4 ד Savo lanką įtempė lyg priešas,

savo dešinę pakėlė lyg engėjas.

Išžudė visus,

kuriais mes didžiavomės

Siono dukters palapinėje.

Tarsi ugnį išliejo savo pyktį.

5 ה Viešpats elgėsi kaip priešas

ir sunaikino Izraelį.

Sunaikino visus jo rūmus,

griuvėsiais pavertė jo tvirtoves,

sustiprino Judo dukters

verksmą ir raudą.

6 ו Jis išgriovė savo buveinę kaip sodo pašiūrę,

sunaikino savo Padangtę.

VIEŠPATS panaikino Sione

iškilmę ir šabą.

Savo pykčio įniršyje

atmetė karalių ir kunigą.

7 ז Viešpats paniekino savo aukurą,

išsižadėjo savo Šventyklos.

Atidavė į priešų rankas

jos rūmų sienas.

Jie šūkavo VIEŠPATIES Namuose

kaip iškilmių dieną.

8 ח VIEŠPATS nutarė paversti griuvėsiais

Siono dukters sieną.

Ištiesė matavimo virvę

ir nesulaikė rankos nuo naikinimo.

Sieną ir pylimą privertė raudoti,

ir guli abiejų griuvėsiai.

9 ט Žemėn įgrimzdo jos vartai,

jis nuėmė ir sulaužė velkes.

Ištremtas tautose jos karalius su didžiūnais,

dingo kunigų mokymas.

Ir jos pranašai nebegauna

regėjimo iš VIEŠPATIES.

10 י Siono dukters seniūnai

tylėdami sėdi ant žemės.

Jie dulkėmis pasibarstė galvas

ir apsijuosė ašutine.

Jeruzalės mergaitės

nuleido galvas ligi žemės.

11 כ Nuo ašarų aptemo man akys,

aš visas sukrėstas.

Man širdis plyšta

dėl dukters, mano tautos, sunaikinimo.

Vaikai ir kūdikiai alpsta

miesto aikštėse.

12 ל Savo motinų jie nesiliauja klausinėti:

„Kur grūdai ir vynas?“ –

alpdami kaip sužeistieji

miesto gatvėse,

iškvėpdami gyvastį

ant savo motinų rankų.

13 מ Ką galiu tau pasakyti?

Su kuo tave palyginti, dukterie Jeruzale?

Su kuo galiu tave lyginti,

kad galėčiau tave paguosti, mergele, Siono dukterie?

Platūs kaip jūra tavo griuvėsiai;

kas gali tave išgydyti?

14 נ Tavo pranašų tau skelbti regėjimai

buvo tušti ir apgaulingi.

Jie neatidengė tavo kaltės,

idant sugrąžintų tau palaimą.

Jie regėjo ištarmes tau,

tuščias ir klaidinančias.

15 ס Kas tik praeina tavo keliu,

tas matydamas tave ploja rankomis.

Jie švilpia ir kraipo galvas,

žvelgdami į dukterį Jeruzalę.

„Nejau tai miestas, laikytas gražiausiu,

visos žemės džiugesiu?“

16 פ Visi tavo priešai

žiojasi prieš tave.

Jie švilpia, griežia dantimis

ir šaukia: „Mes ją prarijome!

Tai tikrai mūsų lauktoji diena!

Sulaukėme ir pamatėme!“

17 ע VIEŠPATS padarė, ką buvo užsimojęs,

įvykdė savo žodį,

ištartą labai seniai.

Jis sunaikino negailestingai,

leido tavo priešui džiaugtis pergale,

išaukštino tavo engėjų galybę.

18 צ Šaukis širdimi Viešpaties,

dejuok, Siono dukterie!

Liek ašaras upeliais

dieną naktį.

Neleisk sau atsikvėpti

nei akims ilsėtis!

19 ק Atsikelk ir šaukis naktį

kiekvienos sargybos pradžioje!

Išliek savo širdį kaip vandenį

Viešpaties akivaizdoje!

Kelk į jį rankas

dėl gyvasties savo vaikų,

mirštančių iš bado kiekvienos gatvės kampe.

20 ר Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pasižiūrėk:

su kuo esi taip pasielgęs?

Nejaugi moterys turi valgyti savo vaisių,

savo naujagimius kūdikius?

Nejaugi kunigas ir pranašas

turi būti užmušti Viešpaties Šventykloje?

21 ש Jauni ir seni guli

gatvėse sukritę.

Mano merginos ir vaikinai

krito nuo kalavijo.

Savo įniršio dieną juos užmušei,

negailestingai išžudei.

22 ת Sukvietei mano priešus iš visų pusių

tarsi iškilmių dieną.

Ir VIEŠPATIES įniršio dieną

nė vienas nepabėgo ir neišliko.

Mano priešas sunaikino tuos,

kuriuos pagimdžiau ir išauginau.