Siracido 17 - Lithuanian Bible DC

1 .

6Nuožiūrą, liežuvį, akis,

ausis ir suprantančią širdį jiems suteikė,

7 .

10Kad skelbtų jo nuostabius darbus

ir šlovintų jo šventąjį vardą,

11jis paklojo jiems pažinimą,

gyvenimo įstatymą kaip paveldą.

12Jis sudarė su jais amžiną Sandorą

ir apreiškė jiems savo įsakymus.

13Jo didingą šlovę matė jų akys,

ir jo garbingą balsą girdėjo jų ausys.

14Jis tarė jiems: „Venkite viso, kas pikta!“ –

ir davė kiekvienam įsakymus dėl artimo.

15Jų keliai visada jam žinomi;

nuo jo akių jie negali pasislėpti.

16Jų keliai nuo pat jaunystės veda į pikta,

ir savo akmeninės širdies jie nepajėgia

permainyti į jautrią širdį.

17Jis paskyrė valdovą kiekvienai tautai,

bet Izraelis yra jo paties dalis.

18Izraelį kaip savo pirmagimį

jis auklėja rykšte ir

skirdamas jam savo meilės šviesą jo nepalieka.

19Visi jų darbai jam aiškūs kaip saulė,

ir jo akys nuolat stebi jų kelius.

20Jų nedorieji darbai nuo jo nepaslėpti,

ir visos jų nuodėmės įžeidžia Viešpatį.

21Bet Viešpats geras ir pažįsta savo kūrinius,

nesunaikina jų ir nepalieka,

bet veikiau jų pasigaili.

22Žmogaus išmalda jam tartum antspaudo žiedas;

jis brangina žmogaus gerumą kaip akies vyzdį.

23Vieną dieną jis pakils ir jiems atlygins,

atmokės kiekvienam, kaip jis užsitarnavo.

24Tiems, kurie daro atgailą, jis leidžia grįžti

ir drąsina tuos, kurie yra netekę vilties.

Raginimas atgailauti

25 Jer 3,12 Grįžk pas Viešpatį, palik savo nuodėmes,

melskis jo Artume ir mažink savo kaltes.

26Gręžkis vėl į Aukščiausiąjį ir šalinkis nuodėmės,

nuoširdžiai nekęsk to, kuo jis bjaurisi.

27 Ps 6,5; Iz 38,18; Bar 2,17-18 Kas giedos šlovės giesmes Aukščiausiajam mirusiųjų pasaulyje,

jeigu jo negarbiname, būdami gyvi?

28Mirusių pasaulyje, kaip ir niekada nebuvusių,

nutyla šlovės giesmė; tik tie,

kurie gyvi ir sveiki, šlovina Viešpatį.

29Koks didelis Viešpaties gailestingumas,

jo atlaidumas pas jį grįžtantiems!

30Nieko panašaus nerandama tarp žmonių,

nes joks žmogus nėra nemirtingas.

31Argi yra kas šviesiau už saulę?

Betgi ir ji gali užtemti.

Tad kokios tamsios kūno ir kraujo mintys!

32Dievui atsakingos dangaus aukštybių galybės,

o mirtingieji – vien dulkės ir pelenai.