Juditos 9 - Lithuanian Bible DC

Juditos malda

1Judita puolė kniūbsčia ant žemės, pelenais apsibarsčiusi galvą, ir atidengė ašutinę, kuria buvo apsivilkusi. Tuo pačiu metu, kai Viešpaties Namuose Jeruzalėje buvo atnašaujama vakarinė smilkalų auka, Judita garsiai šaukėsi Viešpaties, tardama:

2 .

Juk tu buvai pasakęs: ‘Taip nedaroma!’

Bet jie taip padarė.

3Už tai atidavei jų valdovus mirčiai,

sutepei jų krauju tą lovą,

kurioje jie gulėjo apgauti,

tą pačią jų užgaulės gėdą jutusią lovą;

paguldei vergus drauge su didžiūnais

ir didžiūnus su jų tarnais.

4Atidavei jų žmonas prievartauti,

jų dukteris imti į nelaisvę

ir visą jų grobį padalyti savo mylimiems vaikams,

kurie tau degė uolumu,

bjaurėjosi savo kraujo suteršimu

ir šaukėsi tavo pagalbos.

O Dieve, mano Dieve,

išklausyk ir manęs, našlės!

5Juk tu atsakingas už šiuos įvykius

ir už tai, kas pirma įvyko,

ir už tai, kas po to buvo.

Tu sumanei, kas vyksta dabar

ir kas bus ateityje.

Kas yra įvykę, tu turėjai mintyje.

6Dalykai, kuriuos sumanei, ateina,

sakydami: ‘Štai mes!’

Juk visi tavo keliai paruošti iš anksto,

ir tavo nuosprendis duotas numatant.

7Štai asirai, milžiniškos pajėgos,

didžiuojasi savo arkliais ir raiteliais,

giriasi savo pėstininkų jėga,

pasitiki skydu ir ietimi,

lanku ir svaidykle!

Jie nežino, kad

tu, Viešpats, triuškini kovos gretas.

8Viešpats yra tavo vardas!

Sutriuškink jų jėgą savo galybe

ir savo pykčiu sunaikink jų smurtą,

nes jie ketina išniekinti tavo šventyklą,

suteršti Padangtę,

kurioje gyvena tavo garbingas vardas,

ir nukirsti kalaviju tavo aukuro ragus.

9Pasižiūrėk į jų įžūlumą

ir išliek jiems ant galvų savo pyktį.

Duok man, našlei, stiprią ranką,

kad įvykdyčiau, ką ketinu.

10Mano lūpų apgaule paguldyk vergą su valdovu

ir valdovą su tarnu.

Jų įžūlumą palaužk moters ranka!

11Tavo jėgą sudaro ne skaičiai,

ir tavo galybė remiasi ne galingais vyrais.

Tu esi kukliųjų Dievas,

engiamųjų pagalba,

silpnųjų gynėjas,

apleistųjų prieglauda,

žmonių be vilties išgelbėtojas.

12Maldauju, maldauju, mano tėvo Dieve,

Izraelio paveldo Dieve,

dangaus ir žemės Viešpatie,

vandenų Kūrėjau,

visos kūrinijos Karaliau,

išklausyk mano maldą!

13 Est (g) C,24-25 Padaryk, kad mano žodžiai ir apgaulė

taptų žaizda ir rykšte

turintiems tokius nuožmius užmojus

prieš tavo Sandorą,

prieš tavo šventuosius Namus,

prieš Siono kalną

ir tavo vaikų paveldėtus namus.

14Parodyk kiekvienai tautai ir kiekvienai giminei,

kad tu esi Viešpats –

Dievas visos galybės ir jėgos

ir kad nėra kito,

ginančio Izraelio tautą,

tik tu vienas!“