18[1] Mardochajas meldėsi Viešpačiui, atmindamas visus Viešpaties darbus
19[2] ir tardamas:
„Viešpatie Dieve, visagalis Karaliau,
Visata tavo galioje!
Nėra, kas galėtų tau pasipriešinti,
kai tu nori išgelbėti Izraelį.
20[3] Tu padarei dangų ir žemę,
ir visa, kas nuostabu po dangumi.
21[4] Tu Visatos Viešpats!
Viešpatie, nėra, kas galėtų tau atsispirti!
22[5] Tu visa žinai!
Tu žinai, Viešpatie,
kad ne įžūlumas, ne puikybė,
ne tuščia garbė paskatino mane daryti,
ką padariau, –
atsisakyti pulti kniūbsčiam
prieš išdidųjį Hamaną.
23[6] Noriai būčiau bučiavęs jo kojų padus
Izraeliui išgelbėti.
24[7] Bet padariau tai,
idant neiškelčiau žmogaus garbės
aukščiau už Dievo garbę.
Nepulsiu kniūbsčias nė prieš vieną,
tik prieš tave, Viešpatie.
Ne iš puikybės taip elgiuosi!
25[8] Iš 3,6Tad dabar, Viešpatie Dieve,
Karaliau, Abraomo Dieve,
pasigailėk savo tautos,
nes priešai rengia mums žūtį
ir nori sunaikinti tavo senąjį paveldą.
26[9] Neatstumk savo dalies,
kurią atpirkai iš Egipto žemės.
27[10] Išklausyk mano maldą,
pasigailėk savo paveldo
ir paversk mūsų gedulą džiaugsmu,
kad išliktume gyvi, Viešpatie,
ir giesme šlovintume tavo vardą.
Nenutildyk burnos tų,
kurie tave šlovina!“
28[11] O visas Izraelis šaukė iš visų jėgų, nes mirtis žiūrėjo jiems į akis.
Esteros malda29[12] Ir karalienė Estera, mirtino sielvarto apimta, šaukėsi Viešpaties.
30[13] Nusivilkusi puošnius drabužius, apsivilko skurdo ir gedulo apdaru. Vietoj brangių kvepalų apsidengė galvą pelenais ir atmatomis. Savo kūną nepaprastai vargino. Kiekvieną jo dalį, kurią mėgdavo puošti, apdengė sutaršytais savo plaukais.
31[14] Ji maldavo Viešpatį, Izraelio Dievą, tardama:
„Mano Viešpatie, mūsų Karaliau,
tu esi Vienintelis!
Padėk man, aš esu viena,
neturiu, kas man padėtų, išskyrus tave,
32[15] o dedu ant delnų savo gyvastį.
33[16] Nuo mažumės girdėjau
savo šeimos prieglobstyje,
kad tu, Viešpatie, išsirinkai
Izraelį iš visų tautų,
o mūsų tėvus ir visus jų protėvius –
būti tavo amžinu paveldu
ir kad įvykdei visus jiems duotus pažadus.
34[17] Bet dabar mes esame tau nusidėję,
ir tu atidavei mus mūsų priešams į rankas,
35[18] nes mes garbinome jų dievus.
Viešpatie, tu teisus!
36[19] Mūsų karti vergija jų nepatenkina;
jie savo stabams yra pažadėję
37[20] panaikinti tavo lūpomis ištartą įsaką,
sunaikinti tavo paveldą,
nutildyti burnas tų, kurie tave šlovina,
užgesinti tavo Namų ir aukuro garbę,
38[21] atverti pagonių burnas jų stabų garbei
ir amžinai dievinti mirtingą karalių.
39[22] Viešpatie, nepalik savo skeptro tiems,
kurie yra niekas.
Neleisk jiems džiaugtis mūsų žūtimi,
atgręžk jų sąmokslą prieš juos pačius
ir deramai nubausk žmogų,
kuris visa tai pradėjo.
40[23] Pasirūpink mumis, Viešpatie!
Šiuo sielvarto metu apsireikšk!
Duok mums drąsos,
dievų Karaliau ir visų galybių Valdove!
41[24] Jdt 9,13Įdėk įtikinančius žodžius į lūpas man
esant pas liūtą
ir nuteik jo širdį taip nekęsti mūsų priešo,
kad gautų galą jis ir visi,
kurie jam pritaria!
42[25] Išgelbėk mus savo ranka
ir ateik mums padėti,
nes aš esu viena
ir neturiu kito,
bet tik tave, Viešpatie!
Tu visa žinai!
43[26] Žinai, kad nekenčiu nedorėlių garbės
ir bjauriuosi lova neapipjaustytųjų
ar bet kokio svetimtaučio.
44[27] Žinai, kad esu priversta,
kad bjauriuosi didybės ženklu,
būnančiu man ant galvos,
kai pasirodau dvare.
Bjauriuosi juo tarsi nešvariu skuduru,
nenešioju jo laisvomis dienomis.
45[28] Dan 1,8; Jdt 12,2Tavo tarnaitė niekada nėra valgiusi prie Hamano stalo
nei džiūgavusi karaliaus puotoje
ar gėrusi liejamųjų aukų vyno.
46[29] Nuo tos dienos, kai buvau čia atvesta, iki šiol
tavo tarnaitė nėra turėjusi kito džiaugsmo,
išskyrus tave, Viešpatie, Abraomo Dieve.
47[30] Dieve, kurio galybė visus viršija,
išgirsk balsą bevilčių,
išgelbėk mus iš nedorėlių rankų
ir apsaugok mane nuo baimės!“
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.
