Psalmynas 78 - Lithuanian Bible DC

1Asafo maskilas.

Klausykis, mano tauta, mano Įstatymo;

klausykis ausis ištempusi žodžių iš mano lūpų.

2 eiti į nelaisvę,

savo garbei patekti į priešo rankas.

62Jis atidavė savo tautą kalavijui,

jis įpyko ant savo paveldo.

63Ugnis surijo jų jaunuolius,

o merginos neturėjo už ko tekėti.

64Kunigai krito nuo kalavijo,

o jų našlės negiedojo raudų.

65Tada Viešpats pabudo kaip iš miego,

tarsi vyno išjudintas galiūnas.

66Jis privertė savo priešus bėgti

ir ilgam užtraukė jiems pralaimėjimo gėdą.

67Juozapo palapinę jis atmetė,

Efraimo giminės neišsirinko,

68bet pasirinko Judo giminę,

Siono kalną, kurį labai myli.

69Jis pastatė savo šventovę lyg namus danguje,

įtvirtino ją lyg pačią žemę, amžinai tvirtą.

70 1 Sam 16,11-12; 2 Sam 7,8; 1 Met 17,7 Išsirinko Dovydą, savo tarną,

ir pasiėmė jį nuo avių.

71Atsivedė Dovydą nuo žindenių avių,

kad ganytų jo tautą Jokūbą, jo paveldą Izraelį.

72Jis ganė juos dora širdimi

ir vedė įgudusia ranka.