1Tada Dovydas nuėjo savo keliu, o Jehonatanas sugrįžo į miestą.
2. Juo labiau šiandien, kai mūsų kelionė pašventinama ginklais!“
7Tad kunigas davė jam pašventintos duonos, nes kitos duonos nebuvo, tiktai padėtinė Kun 24,5-9duona, kuri buvo paimta iš VIEŠPATIES akivaizdos ir tuo pačiu laiku pakeista šilta duona.
8Tą dieną ten buvo vienas iš Sauliaus pareigūnų, užlaikytas VIEŠPATIES akivaizdoje, vardu Doegas Edomitas. Jis buvo Sauliaus vyriausiasis skerdžius.
9Tada Dovydas tarė Ahimelechui: „Ar nėra čia pas tave kokios ieties ar kalavijo? Nepasiėmiau nei savo kalavijo, nei jokių ginklų, nes karaliaus reikalas vertė labai skubėti“.
10„Žiūrėk, – atsakė kunigas, – ten, už efodo, į drabužį įvyniotas 1 Sam 17,51kalavijas Galijoto – filistino, kurį užmušei Elos slėnyje. Jei nori jį imti, imk, nes kito, išskyrus jį, čia nėra“. Dovydas atsakė: „Kito tokio nėra! Duok jį man!“
11Dovydas leidosi į kelionę ir tą dieną pabėgo nuo Sauliaus. Jis atbėgo pas Gato karalių Achišą.
12Achišo dvariškiai sakė jam: „Na! Ar tai ne Dovydas, krašto karalius? Argi jis nėra tas, 1 Sam 18,7; 29,5apie kurį jie dainuoja, šokdami ratelius:
‘Saulius užmušė tūkstančius,
o Dovydas – dešimtis tūkstančių’?“
13Tuos žodžius Dovydas paėmė į širdį ir Ps 56 AntraštėGato karaliaus Achišo labai bijojo.
14Užtat kada tik būdavo tarp jų, Ps 34 Antraštėapsimesdavo bepročiu ir jiems bandant jį sutramdyti elgdavosi kaip pamišėlis: kleizodavo ženklus ant miesto vartų ir varvindavo seiles sau į barzdą. Galop Achišas tarė savo dvariškiams: „Jūs matote, kad tas vyras pamišęs! Tad kodėl reikėjo jį pas mane atvesti?
15Nejau man trūksta pamišėlių, kad atvedėte šį vyruką prieš mane maivytis? Argi turėtų toks įeiti į mano namus?“
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.
