Siracido 16 - Lithuanian Bible DC

1Netrokšk turėti daug niekam tikusių vaikų

ir nesidžiauk nedorais palikuonimis.

2Nors ir daug jų būtų, nesidžiauk jais,

jeigu jie neturi pagarbios Viešpaties baimės.

3Nepasitikėk jų ilgu gyvenimu,

nedėk vilčių į jų ateitį,

nes vienas gali būti geriau už tūkstantį,

ir verčiau mirti bevaikiui,

negu turėti nedorų vaikų!

4Juk per vieną protingą žmogų

miestas gali būti apgyvendintas,

bet per maištininkų padermę jis pavirsta tyrais.

5Daug tokių dalykų mano akis yra mačiusi

ir dar daugiau mano ausis girdėjusi.

6Nusidėjėlių sueigoje užkuriama ugnis,

ir neklusnioje tautoje įsiliepsnoja pyktis.

7 .

17Nesakyk: „Pasislėpsiu nuo Viešpaties.

Kas danguje apie mane pagalvos?

Tarp tokios daugybės žmonių nebūsiu pastebėtas,

nes kas aš beribėje kūrinijoje?

18Štai dangus ir dangaus aukštybės,

bedugnė ir žemė dreba jam lankantis.

19Patys kalnai ir žemės pamatai,

vos jam pažvelgus, virpa ir dreba.

20Apie mane jis nepagalvos.

Kas rūpinsis manimi?

21Jei nusidedu, jokia akis manęs nemato;

jei visiškai slapta būnu neištikimas,

kas apie tai sužinos?

22Kas jam pasako apie teisius darbus

ir ko aš galiu už juos tikėtis laikydamasis įsakymo?“

23Tai mintys žmogaus, neturinčio supratimo;

neprotingas ir paklydęs žmogus galvoja kvailai.

Išmintis kūrinijoje

24Klausykis, mano vaike, ir mokykis išminties,

brangink visa širdimi mano žodžius.

25Tiksliai paaiškinsiu auklėjimo drausmę

ir rūpestingai perteiksiu išmanymą.

26Pradžioje Viešpats, sukūręs savo kūrinius

ir sukurdamas paskyręs jiems užduotis,

27visam laikui nustatė

jų valdas ir jų veiklą.

Jie nei išalksta, nei pavargsta,

niekada nenukrypsta nuo savo užduočių,

28niekad vieni su kitais nesistumdo

ir visada laikosi jo žodžio.

29Tada Viešpats pažvelgė į žemę

ir pripildė ją savo gėrybių.

30Jos paviršių jis pripildė visokių rūšių gyvūnų,

ir jie turi vėl į ją grįžti.