Siracido 50 - Lithuanian Bible DC

Vyriausiasis kunigas Simonas

1Didis tarp savo brolių ir tikra savo tautos šlovė

buvo kunigas Simonas, Johanano sūnus;

jam gyvenant buvo atnaujinti Dievo Namai,

ir jo dienomis sutvirtinta šventovė.

2Jis padėjo pamatus aukštai dvigubai sienai,

aukštai atraminei šventyklos aptvaro sienai.

3Jo dienomis iškasta vandens talpykla –

tvenkinys didumo sulig jūra.

4Jis pasirūpino, kaip apsaugoti savo žmones nuo plėšikų

ir įtvirtino savo miestą prieš apgulą.

5Koks jis buvo didingas,

kai pažvelgdavo iš Padangtės,

kai išeidavo šiapus Namų uždangos!

6Lyg aušrinė tarp debesų,

lyg mėnulio pilnatis per iškilmes,

7lyg saulė, spindinti ant Aukščiausiojo šventovės,

lyg vaivorykštė, sutviskanti padangių debesyse,

8lyg rožės pirmienų dienomis,

lyg lelijos prie tekančio šaltinio,

lyg Libano žaluma vasarą,

9lyg ugnis ir smilkalai smilkytuve,

lyg kalstyto aukso indas,

nusagstytas visokiais brangakmeniais,

10lyg vešlus alyvmedis, pilnas vaisių,

ir lyg kiparisas, iškilęs virš debesų!

11Dėvėdamas garbingą apdarą

ir vilkėdamas didingus drabužius,

pakilęs prie šventojo aukuro,

jis suteikdavo didingumo šventovės kiemui.

12Imdamas atnašų dalis iš kunigų rankų,

stovėdamas prie aukuro žaizdro,

apsuptas brolių kunigų lyg vainiko,

jis būdavo tarsi jaunas Libano kedras

tarp palmių kamienų.

13Visi Aarono sūnūs didingai

laikydavo rankose Viešpaties atnašą

prieš visą Izraelio bendriją.

14Atlikęs tarnybą prie aukurų

ir sutvarkęs aukos žaizdrą Aukščiausiajam Visagaliui,

15jis ištiesdavo ranką paimti taurę

ir atnašaudavo liejamąsias atnašas – vynuogių kraują.

Jis išliedavo jį prie aukuro papėdės

kaip malonaus kvapo atnašą Aukščiausiajam, Visatos Karaliui.

16Tada Aarono sūnūs sušukdavo

ir pūsdavo kaldinto metalo trimitus,

kad prieš Aukščiausiąjį

galingai nuskambėtų šauksmai kaip priminimas.

17Tada visi žmonės kartu skubiai puldavo kniūbsti,

garbindami savo Viešpatį, Visagalį, Aukščiausiąjį.

18Tada giesmininkai užtraukdavo šlovės giesmes,

ir virš minios aidėdavo malonios šlovės melodijos.

19O visi Viešpaties Aukščiausiojo žmonės džiūgaudavo,

melsdamiesi Gailestingajam,

kol vyriausiasis kunigas atlikdavo tarnybą prie aukuro,

atnašaudamas Dievui skirtąją auką.

20 ,

išliedamas savo širdies išmintį.

28Laimingas, kuris jas mąsto,

išmintingas, kuris paims jas į širdį!

29Juk kas jas vykdys, tas viskam turės jėgų,

nes pagarbi Viešpaties baimė yra jų takas.