Siracido 38 - Lithuanian Bible DC

Liga ir mirtis

1Brangink gydytoją, nes jis tau svarbus,

nes Viešpats jį sukūrė,

2nes iš Aukščiausiojo jo gydymo dovana

ir iš karaliaus jis gauna pragyvenimą.

3Gydytojo išmanymas daro jį įžymų,

ir didžiūnai jį gerbia.

4Viešpats išželdina iš žemės vaistažoles,

kurių protingas žmogus neturėtų niekinti.

5 Iš 15,23-25 Argi vanduo nebuvo pasaldytas šakele medžio,

kad būtų pažinta jo jėga?

6Jis suteikia mirtingiesiems pažinimą,

kad būtų pašlovintas savo nuostabiais darbais.

7Vaistažolėmis gydytojas gydo ir malšina skausmą,

o vaistininkas iš jų gamina vaistus.

8Dievo darbai niekada nebus užbaigti,

sveikata iš jo sklinda visoje žemėje.

9Mano vaike, kai sergi, nelūkuriuok,

bet melskis VIEŠPAČIUI, kuris tave išgydys.

10Atsisakyk savo ydų, laikyk savo rankas švarias

ir apvalyk savo širdį nuo visų nuodėmių.

11Atnašauk maloniai kvepiančią auką

ir geriausių miltų kaip priminimo auką,

dosnią liejamąją atnašą pagal savo išgales.

12Bet ir gydytojui leisk ateiti,

nes Viešpats jį sukūrė;

neleisk jam nuo tavęs pasitraukti, nes tau jo reikia.

13Būna atvejų,

kai išgijimas – gydytojo rankose,

14nes ir jis meldžiasi Viešpačiui,

kad suteiktų jam sėkmę nustatant ligą

ir gydymas išgelbėtų ligonio gyvastį.

15Kas nusideda savo Kūrėjui,

tas bus įžūlus ir savo gydytojui.

16 Sir 22,11-12 Mano vaike, liek ašaras dėl mirusiojo

ir pradėk raudą kaip žmogus dideliame skausme.

Įvyniok į maršką jo kūną, kaip priimta,

ir nesišalink iš laidotuvių.

17Verk karčiai ir muškis į krūtinę;

vertas mirusiojo tebūna tavo gedulas.

Gedėk vieną ar dvi dienas, kaip reikalauja paprotys,

tada nusiramink ir užmiršk širdgėlą.

18Juk širdgėla gali baigtis mirtimi,

o liūdinti širdis išsekina žmogaus jėgas.

19Nelaimėje skausmas ilgai nesiliauja,

širdgėlos išgyvenimą sunku pakelti.

20Neatiduok savo širdies sielvartui, varyk jį šalin;

verčiau pagalvok apie savo galą.

21Neužmiršk, kad sugrįžimo nėra;

mirusiajam gero nepadarai, o sau pakenki.

22Atmink jo likimą, nes tavasis yra panašus;

vakar tai ištiko jį, o šiandien ištiks tave.

23Mirusiajam ilsintis, tesiilsi ir jo atminimas;

sukaupk savo drąsą, užgesus jo gyvasčiai.

Amatininkas ir išminčius

24Raštininko išmintis padaugina pažinimą;

tik kas laisvas nuo triūso, gali tapti išmintingas.

25Kaipgi gali tapti išmintingas žmogus,

kuris laiko rankose arklą,

didžiuojasi botagu jungui varyti,

varo jaučius ir rūpinasi galvijais?

26Jo širdis užimta vagų arimo rūpesčio,

jis rūpestingai peni gyvulius tvarte.

27Panašiai ir amatininkas bei meistras,

kuris triūsdamas naktį ir dieną

kala antspaudų žiedus,

nuolat rūpindamasis sumanyti naują pavyzdį.

Jo širdis užimta rūpesčio pagaminti tarsi gyvą atspaudą,

ir jis nori rūpestingai atlikti darbą.

28Panašiai būna ir kalviui, stovinčiam prie priekalo,

įnikusiam kalti geležį.

Ugnies liepsna svilina jo kūną,

bet jis galynėjasi su krosnies karščiu.

Kūjo poškėjimas kurtina jam ausis,

o jo akys įsmeigtos į daromo daikto pavyzdį.

Jo širdis užimta rūpesčio baigti savo darbą,

ir jis nori rūpestingai atlikti daikto apdailą.

29Panašiai būna ir puodžiui, sėdinčiam prie darbo

ir kojomis minančiam ratą.

Jis visada labai susirūpinęs savo gaminiais

ir daug jų pagamina.

30Jis minko molį rankomis

ir mina kojomis.

Jo širdis užimta rūpesčio baigti glazūravimą,

ir jis nori rūpestingai užkurti degimo krosnį.

31Visi jie pasitiki savo rankomis,

kiekvienas jų įgudęs savo darbe.

32Be jų negalėtų būti įkurtas joks miestas,

jie nealksta, kad ir kur gyventų.

Bet jie nekviečiami į tautos tarybą,

33jie neįžymūs viešoje sueigoje.

Jie nesėdi nė teisėjo kėdėje,

neišmano apie teismų nuosprendžius,

negali paaiškinti išminties mokymo;

nei jie randami tarp didžiūnų.

34Bet jie palaiko pasaulio sandarą

ir stengiasi panaudoti savo įgūdžius.