Morkaus 9 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

Jėzaus atsimainymas(Mt 17,1-8; Lk 9,28-36)

1Jis dar jiems kalbėjo: „Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę, ateinančią su galybe“.

2 Berniuko išgydymas(Mt 17,14-21; Lk 9,37-42)

14Sugrįžę pas kitus mokinius, jie pamatė apie juos susirinkusią minią ir besiginčijančius su jais Rašto aiškintojus.

15Vos pastebėjusi Jėzų, minia labai nustebo, ir visi bėgo jo pasveikinti.

16Jis paklausė: „Ko ginčijatės su jais?“

17Vienas iš minios jam atsakė: „Mokytojau, aš atvedžiau pas tave sūnų, kuris yra nebylės dvasios apsėstas.

18Kur tik sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos jam eina putos, jis griežia dantimis ir pastyra. Aš prašiau tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie nevaliojo“.

19Tada Jėzus tarė: „O netikinti gimine! Iki kol man reikės su jumis būti? Kiek ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane!“

20Jie atvedė. Vos pamačiusi Jėzų, dvasia ėmė tąsyti berniuką, šis parpuolė ant žemės ir apsiputojęs pradėjo blaškytis.

21Jėzus paklausė tėvą: „Ar nuo seniai jam taip darosi?“ Jis atsakė: „Nuo pat kūdikystės.

22Dvasia jį dažnai į ugnį įstumdavo ir į vandenį, norėdama pražudyti. Tad jei ką gali, pasigailėk mūsų ir padėk mums!“

23Jėzus jam atsakė: „‘Jei ką gali’?! Tikinčiam viskas galima!“

24Vaiko tėvas sušuko: „Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“

25Matydamas susibėgančią minią, Jėzus sudraudė netyrąją dvasią: „Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!“

26Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O berniukas liko tarsi lavonas, ir daugelis sakė: „Jis mirė“.

27Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir jis atsistojo.

28Kai Jėzus grįžo namo, mokiniai, pasilikę su juo vieni, klausė: „Kodėl mes negalėjome jos išvaryti?“

29O jis atsakė: „Ta veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda“.

Jėzus vėl apie savo mirtį(Mt 17,22-23; Lk 9,43-45)

30Iš ten išėję, jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų.

31Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“.

32Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.

Kas didžiausias?(Mt 18,1-5; Lk 9,46-48)

33Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“

34Jie tylėjo. Mat kelyje

45Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, nusikirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą.

47Mt 5,29O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą,

48Iz 66,24kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta.

49Mat kiekvienas bus pasūdytas ugnimi.

50Druska – geras daiktas, bet Mt 5,13; Lk 14,34-35jei druska nustotų sūrumo, kuo ją pasūdysi? Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs“.