Išminties 11 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

1 Iš 15,22–17,16 Išmintis dovanojo sėkmę jų žygiams šventojo pranašo ranka.

2Jie keliavo per negyvenamą dykumą

ir statėsi palapines nuošaliose vietose;

3jie atsilaikė prieš užpuolikus

ir atsigynė nuo priešų.

4Kai ištrokšdavo, jie šaukdavosi tavęs,

ir gaudavo vandens iš aukštos uolos,

iš kieto akmens troškuliui numalšinti.

5Tai, kas buvo įrankis jų priešams bausti,

tapo jiems palaima sunkumams ištikus.

6Vietoj sudrumsto ir krauju išniekinto

amžinai tekančio vandens šaltinio

7kaip įspėjimą dėl įstato žudyti kūdikius

tu davei izraelitams netikėtai apsčiai vandens,

8parodydamas troškuliu, kurį jie tuomet patyrė,

kaip griežtai tu baudi jų priešus.

9Tiktai būdami išbandyti,

nors nuplakei juos tik gailestingumu,

jie suprato, kaip kentėjo nedorėliai, baudžiami pykčiu.

10Tu bandei savuosius įspėdamas,

kaip daro tėvas,

o nedorėlius dorojai pasmerkdamas,

kaip daro reiklus karalius.

11Namie ir toli nuo namų

egiptiečiai buvo panašiai nualinti;

12juos persmelkė dviguba širdgėla

ir apėmė vaitojimas, atsiminus, kas įvyko,

13nes sužinoję, kad per jų nubaudimą

izraelitai gavo naudos,

jie suprato, jog tai buvo Viešpaties darbas.

14Juk nors ir tyčiojosi jie, atmesdami

anksčiau išmestąjį ir įstumtąjį į pavojų,

galų gale jie juo stebėjosi,

nes troško kitaip negu teisieji.

Dievo gailestingumas

15 Iš 8,1-24; 10,12-15 Atlygindamas už jų paiką ir nedorą mąstymą,

skatinusį garbinti nebylius žalčius ir beverčius žvėris,

tu siuntei spiečius nebylių gyvūnų jiems nubausti,

16kad sužinotų,

jog žmogus baudžiamas tuo, kuo nusideda.

17Tavo visagalė ranka,

sukūrusi pasaulį iš padrikos medžiagos,

lengvai galėjo pasiųsti prieš juos

būrius meškų ar drąsių liūtų,

18arba naujai sukurtų, įtūžusių nežinomų žvėrių,

arba tokių, kurie prunkščia ugnimi,

arba tokių, kurių akys svaido baisias kibirkštis.

19Ne tik jų daroma žala galėtų sunaikinti,

bet ir vien siaubą keliantis jų pasirodymas

galėtų užmušti kiekvieną.

20Net be viso to,

teisingumo vejami ir tavo galybės blaškomi,

jie vienu atsikvėpimu galėjo būti išguldyti.

Bet tu sutvarkei visa,

paisydamas saiko, skaičiaus ir svorio.

21Tu visada gali parodyti savo didžią jėgą,

ir kas galėtų pasipriešinti tavo rankos galybei?

22Juk prieš tave visas pasaulis – lyg dulkelė,

nusverianti svarstykles,

ir lyg ryto rasos lašas,

nukrintantis ant žemės.

23Bet tu gailestingas visiems,

nes vi̇̀sa gali;

tu nepaisai žmonių nuodėmių,

kad jie galėtų atgailauti.

24Tu myli vi̇̀sa, kas yra,

ir nesišlykšti niekuo, ką esi padaręs,

nes nebūtum padaręs,

jei būtum nekentęs.

25Kaip būtų galėjęs kas nors išsilaikyti,

jeigu tu nenorėtum?

Arba būti išlaikytas,

jeigu nebūtų buvęs tavo pašauktas?

26Tu pasigaili visų,

nes jie tavo, Viešpatie,

kuris myli visa, kas gyva.