Raudų 3 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

Bausmė ir viltis

1 א Aš esu žmogus, matęs skausmą

nuo Dievo pykčio lazdos.

2Jis varė mane vis giliau ir giliau

į tamsybes be jokios šviesos.

3Tik prieš mane jis vis kelia

ir kelia ranką visą dieną.

4 ב Jis sunešiojo mano kūną ir odą,

sutrupino man kaulus.

5Jis apgulė ir apsupo mane

kartėliu ir vargais.

6Jis apgyvendino mane tamsybėse

kaip tuos, kurie seniai numirė.

7 ג Jis aptvėrė mane siena, kad neištrūkčiau,

prislėgė mane sunkiomis grandinėmis.

8Nors aš šaukiuosi ir maldauju,

jis užgožia mano maldą.

9Jis aptvėrė mano kelius tašytais akmenimis,

iškraipė mano takus.

10 ד Man jis – tykojanti meška,

sėlinantis liūtas.

11Jis nutempė mane nuo mano kelio ir sudraskė,

paliko mane priblokštą.

12Jis įtempė savo lanką ir pavertė mane

savo strėlių taikiniu.

13 ה Jis paleido strėles iš savo lanko,

ir jos giliai susmigo į mano kūną.

14Pajuoka tapau visai savo tautai,

jie visą dieną dainomis tyčiojasi iš manęs.

15Jis pripildė mane kartybių,

pasotino metėlėmis.

16 ו Jis nubrūžino man dantis žvyru,

privertė mane gūžtis pelenuose.

17Mano gyvenimas neteko ramybės,

aš užmiršau, kas yra laimė.

18Tariau sau: „Praėjo mano garbė ir vi̇̀sa,

ko tikėjausi iš VIEŠPATIES“.

19 ז Atminti savo skausmą ir klajones man –

metėlė ir tulžis!

20Aš apie tai nuolat galvoju,

ir prislėgta mano dvasia.

21Bet viltis sugrįžta

atsiminus,

22 ח kad ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekada neišsenka,

gailestingumo jam niekada nepristinga.

23Kas rytą jie nauji;

didelė tavo ištikimybė!

24„VIEŠPATS yra mano dalia, – sakau sau, –

todėl į jį dėsiu viltis“.

25 ט Geras yra VIEŠPATS tiems, kurie jo laukia,

žmogui, kuris jo ieško.

26Gera laukti kantriai,

kol išgelbėjimas ateis iš VIEŠPATIES.

27Gera žmogui jaunystėje

nešti jungą.

28 י Tesėdi jis vienas tyloje,

kai jungas jam sunkus.

29Teliečia dulkes lūpomis;

rasi dar yra vilties.

30Teatsuka žandą mušančiam,

tesisotina užgaule.

31 כ Juk Viešpats

neatmeta amžinai.

32Juk jei jis ir plaka, tai ir vėl pasigaili

dėl savo ištikimosios meilės gausybės.

Juk tyčia žmogaus

33jis nei plaka, nei liūdina.

34 ל Kai visi krašto belaisviai

trypiami kojomis,

35kai žmogaus teisės paminamos

Aukščiausiojo akivaizdoje,

36kai sprendžiant bylą skriaudžiamas žmogus, –

nejau to Viešpats nemato?

37 מ Kieno įsakas buvo kada nors įvykdytas,

jei Viešpats nebuvo to norėjęs?

38Argi ne iš Aukščiausiojo lūpų ateina tai,

ką atneša nelaimės ir laimė?

39Tad kodėl žmogus, kol gyvas,

skundžiasi dėl bausmės už savo nuodėmes?

40 נ Ištirkime ir patikrinkime savo kelius,

grįžkime pas VIEŠPATĮ!

41Pakelkime savo rankas ir širdis

į Dievą danguje!

42Mes nusikaltome ir maištavome,

ir tu neatleidai.

43 ס Tu apsidengei įniršiu ir persekiojai mus,

žudei ir nepasigailėjai.

44Tu prisidengei debesimi,

kad jokia malda neprasiskverbtų.

45Tu padarei mus

atmatomis ir šiukšlėmis tarp tautų.

46 פ Visi mūsų priešai

žiojasi prieš mus.

47Siaubas ir duobė – mūsų dalia,

nuniokojimas ir sunaikinimas.

48Mano akys plūsta ašarų upėmis

dėl savo tautos pražūties.

49 ע Mano akys plūs ašaromis be perstojo,

be paguodos,

50kolei VIEŠPATS nepažvelgs iš dangaus

ir nepamatys.

51Mano akys kankina mane

dėl likimo visų dukterų mano mieste.

52 צ Mano priešai be jokios priežasties

sugavo mane kilpa kaip paukštį.

53Jie įstūmė mane gyvą į duobę,

užvertė ant manęs akmenis.

54Vandenys tvino man virš galvos,

ir aš tariau: „Man galas!“

55 ק Šaukiausi tavo vardo, VIEŠPATIE,

iš duobės gelmių.

56Tu girdėjai mano šauksmą:

„Tenebūna kurčia tavo ausis mano pagalbos šauksmui!“

57Tu atėjai man pagalbon, kai aš tavęs šaukiausi,

ir tarei: „Nebijok!“

58 ר Tu gynei mano reikalą, Viešpatie,

išpirkai mano gyvastį.

59Tu, VIEŠPATIE, matei padarytą neteisybę,

tad apgink mano teises!

60Tu matai visą jų kerštingumą,

visus jų kėslus prieš mane.

61 ח Tu, VIEŠPATIE, girdėjai jų užgaules,

visus jų kėslus prieš mane,

62mano priešų kalbas ir užmačias

visą dieną prieš mane.

63Pasižiūrėk! Ar jie sėdi, ar stovi,

aš esu jų patyčių daina.

64 ת VIEŠPATIE, atmokėk jiems,

paisydamas jų rankų darbų!

65Tejaučia jie širdgėlą,

tebūna jiems tavo prakeikimas!

66Su įniršiu persekiok juos

ir išnaikink po VIEŠPATIES dangumi!