Izaijo 41 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

Izraelio vaduotojas

1Tylėkite, tólimosios salos, mano akivaizdoje!

Laukite mano žodžių, tautos!

Teateina ir tepareiškia jos savo skundą;

drauge rinkimės į teismą.

2Kas išjudino iš Rytų kovotoją už teisumą

ir pašaukė jį būti savo tarnu?

Jis atiduoda jam tautas

ir sutrypia jų karalius.

Savo kalaviju jis paverčia juos dulkėmis,

savo lanku – vėjo nešamais pelais.

3Jis vejasi juos

ir pralenkia nepažeistas,

vos kelią kojomis siekdamas.

4Kas tai nuveikė ir padarė?

Kas pašaukė kartàs nuo pat pradžios?

Tai aš, VIEŠPATS,

kuris esu pirmas

ir su paskutine jų toks būsiu.

5Išvydo jį tólimosios salos, ir apėmė jas baimė,

dreba žemės pakraščiai:

artėja, jau čia pat!

6Kiekvienas jų padeda kitiems,

kiekvienas drąsina savo bičiulį.

7Meistras skatina auksakalį,

svidintojas – kalvį prie priekalo.

„Nuliedinta gerai“, – sako jis

ir sutvirtina kniedėmis,

kad nesvyruotų į šalis.

8O tave, mano tarne Izraeli,

Jokūbai, mano išsirinktasis,

mano bičiulio iš šiaurės, ir jis ateina;

iš krašto, kur teka saulė, pašaukiau jį vardu.

Galiūnus jis sutryps it molį,

kaip puodžius minko šlyną.

26Kas iš anksto tai paskelbė, kad žinotume?

Prieš laiką, kad galėtume sakyti: „Tai tiesa!“?

Niekas to neapskelbė, niekas neapgarsino,

niekas negirdėjo jūsų žodžių.

27Įvykiai, kadaise pranašauti Sionui,

štai štai jau vyksta!

Ir aš siunčiu Jeruzalei šauklį su džiugia naujiena.

28Žvalgausi, tačiau nėra nė vieno,

nėra tarp jų kam duoti patarimą,

kad galėtų atsakyti, kai klausiu.

29Visi jie – niekas,

niekas jų darbai;

jų stabai – tuščias vėjas!