Jobo 39 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

1Ar tu žinai metą, kada kalnų ožkos ožkuojasi,

ar stebi̇̀, kai stirnos vaikuojasi?

2Ar gali̇̀ suskaičiuoti, kiek mėnesių jos turi išnešioti,

ar nustatai joms vados metą?

3Jos susiriečia, kad galėtų išeiti jų jaunikliai,

ir atveda juos.

4Sustiprėja jų jaunikliai,

užauga po atviru dangumi,

išeina ir pas jas nebegrįžta.

5Kas paleido laukinį asilą,

kas atrišo jam pančius?

6Aš padariau dykumą jo namais,

druskingąsias žemes jo buveine.

7Iš miesto sąmyšio jis šaiposi

ir varovo šauksmų negirdi.

8Klajoja po kalnus tarsi po savo ganyklą

ir susiieško ėsti, kas žalia.

9Argi laukinis jautis sutiktų tau tarnauti,

ar praleistų jis naktį prie tavo ėdžių?

10Argi galėtumei pririšti jį virvėmis prie vagos,

ar jis tau suakėtų tavo slėnius?

11Argi pasitikėsi juo dėl jo didelės jėgos

ir pavesi jam sunkų triūsą?

12Argi esi tikras, kad jis sugrįš

ir parneš javus į tavo klojimą?

13Stručio sparnai smagiai plazdena,

bet jie neturi plunksnų.

14Jis palieka savo kiaušinius žemėje

ir leidžia smiltims juos šildyti,

15užmiršęs, kad koja gali juos sumindžioti

ar laukinis žvėris sutrypti.

16Savo jauniklius jis šiurkščiai atstumia, tarsi būtų ne jo,

ir nesijaudina, kad jo pastangos buvo bergždžios.

17Juk Dievas padarė jį kvailą

ir nedavė jam supratimo.

18Tačiau kai išskleidęs sparnus jis leidžiasi bėgti,

padaro gėdą žirgui ir raiteliui.

19Argi tu teiki žirgui stiprybę,

ar tu apdengei sprandą jam karčiais?

20Argi tu šokdini jį kaip žiogą

ir gąsdini žmones jo piktu prunkštimu?

21Kanopa noriai jis kasa slėnio žemę,

visa savo stiprybe verždamasis į mūšį.

22Iš baimės jis tyčiojasi, jis nebūgštauja,

nešoka į šalį nuo kalavijo.

23Ant jo barška strėlinė,

blizga iešmas ir ietis.

24Virpėdamas iš nekantrumo, jis šuoliuoja;

išgirdęs rago gausmą, nustovėti negali.

25Kiekvienąkart ragui gaudžiant jis prunkščia: ‘Aha!’

Iš tolo jis girdi mūšį,

vadų įsakymus ir karių šauksmus.

26Argi iš tavęs išmoko sakalas skraidyti

ir išskleisti sparnus pietų link?

27Argi tavo įsakymu erelis sklando

ir aukštai suka lizdą?

28Ant uolos jis gyvena,

stačios uolos tvirtovėje įsikuria.

29Iš ten jis žvalgosi grobio;

jo akys mato laimikį iš tolo.

30Jo jaunikliai gurkia kraują;

kur yra užmuštųjų, ten ir jis“.