1Šimtas septyniasdešimt antrais metais karalius Demetrijas, sutelkęs kariuomenę, nužygiavo į Mediją, ieškodamas pagalbos kovoje su Trifonu.
2Persijos ir Medijos karalius Arsakas, išgirdęs, kad įsiveržta į jo žemes, išsiuntė į žygį vieną savo karo vadų, kad paimtų Demetriją gyvą į nelaisvę.
3Karo vadas leidosi į žygį ir paėmęs į nelaisvę atgabeno jį pas Arsaką, o šis įmetė jį į kalėjimą.
4Kraštas gyveno taikiai per visas Simono dienas.
Jis rūpinosi savo tautos gerove.
Žmonės gėrėjosi jo galybe
ir jo didingumu per visą jo gyvenimą.
5Jis apvainikavo visą savo garbę,
užimdamas Jopės uostą,
padarydamas jį jūros salų vartais.
6Jis išplėtė savo tautos ribas,
tapdamas krašto šeimininku.
7Jis paėmė daug belaisvių,
tapo Gezero, Bet Cūro bei tvirtovės šeimininku,
pašalino iš jos nešvarius daiktus,
ir nebuvo, kas galėtų su juo lygiuotis.
8Žmonės dirbo savo žemę ramybėje,
laukai davė derlių,
o lygumų medžiai – vaisių.
9Seni vyrai laisvai sėdėjo aikštėse,
šnekučiuodamiesi apie savo palaimą;
vaikinai vilkėjo šaunų kario apdarą.
10Jis nesiliovė tiekti miestams maistą
ir aprūpinti juos gynybos priemonėmis,
kol jo garsas nuskambėjo iki pat žemės pakraščių.
11Jis padarė taiką krašte,
ir Izraelis patyrė didelį džiaugsmą.
12Kiekvienas sėdėjo po savo vynmedžiu bei figmedžiu,
ir nebuvo kam jų bauginti.
13Nebeliko krašte, kas prieš juos kovotų;
tų dienų karaliai buvo sutriuškinti.
14Simonas padėjo visiems savo tautos kukliesiems,
uoliai laikėsi Įstatymo
ir iššlavė visus atsimetėlius ir nedorėlius.
15Jis padarė šventovę garbingą,
praturtindamas ją reikmenimis.
16Žinia apie Jehonatano mirtį pasklido iki Romos ir net Spartos. Žmonės labai liūdėjo.
17Bet išgirdę, kad jo brolis Simonas vietoj jo tapo vyriausiuoju kunigu ir valdo kraštą bei jo miestus,
18 ir būti jų visų gynėju.
48Buvo duotas įsakymas išraižyti šį įrašą vario lentelėse, pritvirtinti jas žymioje vietoje šventovės aplinkoje
49ir jų nuorašą padėti į iždą, kad Simonas ir jo sūnūs juos turėtų.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.
