Siracido 29 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

Paskolos

1 Iš 22,25; Kun 25,35-38 Kas savo artimui skolina, tas gailestingai elgiasi,

kas tiesia pagalbos ranką, tas laikosi įsakymų.

2Skolink savo artimui, kai jis varge,

laiku grąžink paskolą savo artimui.

3Laikykis savo žodžio, būk sąžiningas artimui,

ir visados turėsi, ko tau reikia.

4Daugelis skolininkų prašo paskolos,

o vėliau apsunkina jiems padėjusius žmones.

5Skolindamasis jis bučiuoja skolintojui ranką

ir pagarbiai kalba apie jo turtą.

Bet atėjus laikui grąžinti

jis uždelsia, teisinasi ir prašo daugiau laiko.

6Net jei jis ir gali grąžinti,

jo skolintojas pajėgs atgauti vos pusę, ir tai laikys radiniu.

Bet negalėdamas grąžinti,

skolininkas atima pinigus,

ir skolintojas be jokio reikalo įsigyja priešą.

Skolininkas atmokės jam keiksmais bei priekaištais

ir užuot pagerbęs išplūs.

7Daugelis atsisako skolinti ne iš širdies kietumo,

bet iš baimės būti be reikalo apgauti.

Išmalda

8Nepaisydamas to, būk dosnus vargšui;

neversk jo laukti tavo išmaldos.

9Pagal įsakymą padėk beturčiui,

nepavaryk jo tuščiomis rankomis skurde.

10Naudok savo pinigus broliui ar bičiuliui,

neslėpk jų rūdyti po akmeniu.

11Kaupk savo lobį pagal Aukščiausiojo įsakymus

ir turėsi daugiau naudos negu iš aukso.

12Krauk išmaldą savo ižde;

ji išgelbės tave nuo visa pikta.

13Geriau už tvirtą skydą ar sunkią ietį

ji kovos už tave su priešais.

Užstatas

14Geras žmogus laiduoja už savo artimą,

ir tik begėdis norėtų jį apgauti.

15Neužmiršk savo laiduotojo gerumo,

nes už tave jis užstatė savo gyvastį.

16Nedorėlis nesirūpina laiduotojo nuosavybe,

17nedėkingas žmogus užmiršta savo geradarį.

18Laidavimas pražudė daugelį pasiturinčių žmonių

ir blaškė juos, kaip mėto jūros bangos;

įžymius žmones jis išvarė iš namų

ir išsiuntė klajoti po svetimus kraštus.

19Nusidėjėlis per laidavimą įkrinta į bėdą;

kas per daug įsipareigoja, tas įsivelia į ieškinius.

20Laiduok už artimą pagal savo išgales,

bet žiūrėk, kad pats neįpultum į skurdą.

Taupumas

21Pirmuti̇̀nės rei̇̃kmės žmogaus gyvenime –

vanduo, duona ir drabužis,

taip pat pastogė, kad turėtų užuovėją.

22Vargšo buitis savo saugioje pastogėje geresnė

negu prabañgios puotos tarp svetimų.

23Mažai ar daug turėtum, pasitenkink tuo, ką turi,

kad nereikėtų klausytis priekaištų, daromų veltėdžiui.

24Liūdnas gyvenimas – eiti iš namų į namus,

nes kur tu svečias, ten negali burnos atverti.

25Toks svečias nesulauks padėkos už taurių pripildymą;

be to, girdėsi šiurkščius žodžius:

26„Eikš šen, atėjūne! Padenk stalą!

Paduok man valgyti, ką turi po ranka!

27Pradink, atėjūne, nes atėjo garbingas svečias!

Mano brolis atėjo į svečius, man reikalingas kambarys!“

28Skaudu išauklėtam žmogui būti apšauktam veltėdžiu

ir pakelti skolintojų įžeidinėjimus.