Siracido 14 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

1Laimingas žmogus, kuris nenusikalsta lūpomis,

kuriam nereikia jausti širdgėlos dėl nuodėmių.

2Laimingas žmogus, kurio sąžinė nesmerkia,

kuris nėra praradęs vilties.

Pavydas ir gobšumas

3Turtai neneša nieko gera siauraširdžiam žmogui;

kokia nauda iš aukso šykštuoliui?

4Ko jis pats atsisako, tą krauna kitiems;

iš jo gėrybių prabangiai ūžaus svetimi.

5Kam bus dosnus žmogus, kuris šykštus sau

ir nesinaudoja savo paties turtais?

6Nėra šykštesnio žmogaus už šykštų sau pačiam;

jį nubaudžia jo šykštumas.

7Jei jis kada ir būna dosnus, tai įvyksta per klaidą;

galų gale jis parodo savo gobšumą.

8Šykštuolis – nedoras žmogus;

jis nusigręžia nuo artimo ir nepaiso kitų.

9Šykštuolio akys nepatenkintos jo dalimi,

gobšus neteisingumas sustingdo jam širdį.

10Šykštuolio akys godžiai žiūri į duoną,

bet ant savo stalo jis deda supelijusią.

11Mano vaike, jeigu turi iš ko, vaišinkis

ir aukok vertingas atnašas Viešpačiui.

12Atmink, kad mirtis nelūkuriuoja

ir kad tau nebuvo parodyta mirusiųjų pasaulio sutartis.

13Daryk gera draugams prieš mirtį,

ištiesk ranką ir dosniai dalykis tuo, ką turi.

14Neatsakyk sau šios dienos gėrybių;

neleisk praeiti pro šalį savo geriausiai daliai.

15Argi nepaliksi turtų kitiems,

savo triūso vaisių – padalyti kauliukų metimu?

16Duok, imk ir būk sau vaišingas,

nes mirusiųjų pasaulyje žmogus negali džiaugsmo ieškoti.

17Visi gyvūnai sensta kaip drabužis,

nes saisto amžinas įsakas: visi turi mirti.

18Kaip lapams išsprogstant ant žalio medžio,

vienam nukritus išsprogsta kitas,

taip ir vienai kūno ir kraujo kartai

išmirus užgimsta kita.

19Visi žmogaus darbai sudūlėja,

ir tas, kuris juos padarė, nueina su jais.

Išminčiaus laimė

20 Pat 8,32-35 Laimingas žmogus, kuris mąsto apie išmintį

ir samprotauja protingai,

21kuris svarsto jos kelius savo širdyje

ir kreipia dėmesį į jos paslaptis,

22vydamasis ją kaip žvalgas

ir tykodamas jos prie jos tarpdurio,

23kuris žiūri į ją pro jos langus

ir klausosi prie jos durų,

24kuris apsigyvena arti jos namų

ir įkala savo palapinės kuolelį jos pasienyje,

25kuris statosi palapinę šalia jos

ir gyvena kaip jos mielas kaimynas,

26kuris pasidaro lizdą jos lapijoje

ir nakvoja jos šakose,

27kuris randa pastogę nuo kaitros jos ūksmėje

ir sau namus jos garbėje.