1O Jobas atsakydamas tarė:
2„Kiek dažnai tokių dalykų aš girdėjau!
Visi jūs – apgailėtini guodėjai!
3Argi nebus galo tuštiems žodžiams?
Kokia liga verčia tave taip gintis?
4Ir aš galėčiau kalbėti kaip jūs,
jei būtumėte mano vietoje.
Galėčiau jus priblokšti žodžiais
ir palinguoti galva iš užuojautos.
5Galėčiau jus padrąsinti žodžiais,
ir mano lūpų paguoda palengvintų jūsų skausmą.
6Nuo kalbų mano skausmas nepalengvėja,
o jeigu tylėčiau, ar bent kiek jis palengvėtų?
7Iš tikrųjų nuvargino mane Dievas,
nusiaubė visus manuosius.
8Mano odą jis ištiko raukšlėmis,
jos tarsi liudytojai prieš mane;
mano liesumas ateina kaip liudytojas
ir liudija prieš mane.
9Įpykęs jis mane drasko ir persekioja,
dantį ant manęs griežia;
piktai akimis mane varsto mano priešininkas.
10Išsižioję spokso į mane žmonės,
tyčiodamiesi kerta man į žandą
ir būriuojasi, norėdami mane užpulti.
11Dievas atiduoda mane neteisiam žmogui,
sviedžia nedoriesiems į nagus.
12Gyvenau ramybėje, kol jis manęs nesugurino;
nutvėręs už sprando, sutrupino į gabalus,
pasidėjo mane kaip taikinį
13ir leidžia į mane strėles iš visų pusių.
Perduria mano inkstus
ir nerodo pasigailėjimo,
o mano tulžį išlaisto žemėje.
14Žeidžia mane žaizda prie žaizdos,
puola mane kaip galiūnas.
15Užsivilkau ašutinę ant kūno,
sėdžiu čia dulkėse nugalėtas.
16Mano veidas paraudo nuo ašarų,
pajuodo mano akių vokai,
17nors pikto nėra mano rankose
ir mano malda Dievui yra nuoširdi.
18O, žeme, neuždenk mano kraujo,
teneranda ramios vietos mano šauksmas!
19Štai net dabar mano liudytojas yra danguje;
tas, kuris laiduoja už mane, yra aukštybėse.
20Mano bičiuliai mane niekina;
mano akys lieja ašaras Dievui.
21Tebūna jis žmogaus ir Dievo,
kaip žmogaus ir jo bičiulio, teisėju.
22Juk dar praeis keletas metų,
ir aš nueisiu keliu, kuriuo nebegrįžtama.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.
