Patarlės 27 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

1 .

14Kas ankstų rytą garsiai sveikina kaimyną,

tas bus laikomas panašiu į besikeikiantį žmogų.

15Nuolatinis lašėjimas lietingą dieną

ir priekabi žmona yra panašūs;

16nutildyti ją reiškia nutildyti vėją

ar ranka suimti aliejų.

17Kaip geležis paaštrina geležį,

taip žmogus paaštrina savo artimo nuovoką.

18Kas prižiūri figmedį, tas valgo jo vaisius,

o kas rūpinasi savo šeimininku, tas bus pagerbtas.

19Kaip vanduo atspindi veidą,

taip vieno žmogaus širdis atspindi kitą.

20Šeolas ir Prapulties vieta nepasotinami,

niekada nepasisotina nė žmogaus akys.

21Lydykla – sidabrui, krosnis – auksui,

o žmogus išbandomas gyrimu.

22Nors ir grūstuvėje sutrintumei kvailį

grūstuvu drauge su grūdais,

kvailumo iš jo neišvarysi.

23Rūpinkis savo kaimenių būkle,

gerai prižiūrėk savo bandas,

24nes turtai neamžini,

ir net vainikas neišlieka per visas kartas.

25Kai žolė nušienauta, pasirodo atolas,

ir pašaras suneštas nuo kalvų šlaitų,

26avys parūpins tau drabužių,

o ožiai – pinigų laukui pirkti.

27Bus pakankamai ožkos pieno maitintis tau,

tavo šeimai ir tarnaitėms išlaikyti.