1[1] Tą pačią dieną karalius Artakserksas atidavė Esterai visą judėjų persekiotojo nuosavybę. Mardochajas buvo pakviestas pas karalių, nes Estera pasakė, kad jis jos giminaitis.
2[2] Karalius nusiėmė žiedą, kuris buvo atimtas iš Hamano, ir padavė jį Mardochajui, o Estera pavedė Mardochajui valdyti visa, kas priklausė Hamanui.
3[3] Paskui Estera dar kartą kreipėsi į karalių ir puldama jam po kojų prašė niekais paversti visa pikta, ką Hamanas buvo sumanęs prieš judėjus.
4[4] Karaliui ištiesus Esterai savo aukso skeptrą, ji pakilo nuo žemės ir stovėjo prieš karalių.
5[5] „Jei tau patinka, – tarė Estera, – ir jei radau malonę, tebūna pasiųstas įsakas, kuris atšauktų Hamano parašytus ir išsiųstus laiškus, kad būtų sunaikinti judėjai tavo karalystėje.
6[6] Kaipgi aš galiu pakelti savo tautos žūtį? Kaipgi aš galiu būti saugi, jei mano gentis naikinama?“
7[7] Karalius tarė Esterai: „Nagi dabar, kai atidaviau tau visą Hamano nuosavybę, o jį pakoriau ant medžio dėl to, kad jis kėlė ranką prieš judėjus, ko dar tu nori gauti?
8[8] , dvidešimt trečią dieną buvo pašaukti raštininkai. Visa, kas įsakyta dėl judėjų, buvo parašyta sričių pareigūnams ir valdytojams nuo Indijos iki Etiopijos – šimtui dvidešimt septynioms sritims, kiekvienai sričiai jos kalba.
10[10] Įsakas buvo parašytas karaliaus vardu, užantspauduotas jo žiedu ir išsiųstas per raitus pasiuntinius.
11[11] Jis įsakė judėjams kiekviename mieste laikytis savo įstatymų, gintis ir su tais, kurie linki pikta ir yra priešai, elgtis kaip norės
12[12] paskirtą dieną – dvylikto mėnesio, t. y. adaro, tryliktąją visoje Artakserkso karalystėje.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.
