Danieliaus (graikiškieji) 13 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

1 Babilone gyveno žmogus, vardu Joakimas.

2Jis buvo vedęs Hilkijo dukterį Zuzaną, didelio grožio ir dievobaimingą moterį.

3Jos tėvai, būdami pamaldūs, buvo išauklėję savo dukterį pagal Mozės Įstatymą.

4Joakimas buvo labai turtingas ir turėjo sodą prie savo namų. Pas jį dažnai susieidavo judėjai, nes jis buvo visų garbingiausias.

5Tais metais du seniūnai buvo žmonių išrinkti teisėjais, apie kuriuos Viešpats buvo pasakęs: „Nedorybė išėjo iš Babilono per seniūnus teisėjus, kurie tik dėjosi vedą žmones“.

6Šie vyrai dažnai lankydavosi Joakimo namuose, ir visi eidavo bylinėtis pas juos.

7Vidudienį, žmonėms išėjus, Zuzana eidavo į vyro sodą pasivaikščioti.

8Abu seniūnai, matydami ją kasdien išeinančią ir vaikščiojančią, užsidegė jos geisti.

9Jiedu pametė protą, nebegręžė akių į dangų ir užmiršo teisingus sprendimus.

10Abu buvo ją įsimylėję, tačiau savo geismą vienas nuo kito slėpė,

11nes gėdijosi kalbėti apie savo gašlų troškimą sugulti su ja.

12Diena po dienos jiedu tykojo, norėdami ją pamatyti.

13Kartą jiedu vienas kitam tarė: „Eikime namo, nes jau pietų metas!“ Jie išėjo ir atsiskyrė vienas nuo kito.

14Bet abu, mėtydami pėdas, sugrįžo į tą pačią vietą. Priversti vienas kitam pasiaiškinti, jiedu išpažino savo gašlią aistrą ir kartu sutarė ieškoti progos, kada galėtų ją vieną užtikti.

15Vieną dieną, jiems belaukiant tinkamos progos, ji išėjo į sodą kaip paprastai, tik dviejų tarnaičių lydima. Ji norėjo sode išsimaudyti, nes buvo labai karšta.

16Ten nebuvo jokio žmogaus, išskyrus anuos du seniūnus, pasislėpusius ir tykojančius jos.

17„Atneškite man aliejaus ir kvepalų, – paliepė ji savo tarnaitėms, – ir uždarykite sodo vartus, kad galėčiau išsimaudyti“.

18Jos padarė, kaip ji liepė. Uždariusios sodo vartus, jos išėjo pro šonines duris atnešti daiktų, kurių ji buvo prašiusi. Seniūnų jos nepastebėjo, nes jie buvo pasislėpę.

19Vos tarnaitėms išėjus, abu seniūnai pašoko ir pribėgo prie jos.

20„Žiūrėk, – sakė jie, – sodo vartai uždaryti, ir niekas negali mūsų matyti. Mes norime tavęs! Sutik ir atsiduok mums!

21O jei nesutinki, mes liudysime prieš tave, sakydami, jog išsiuntei savo tarnaites dėl to, kad su tavimi buvo jaunas vyriškis“.

22 !“

56Tuomet jis paliepė pavedėti jį į šalį ir atvesti kitą.

„Kanaano, o ne Judo palikuoni! – tarė jam Danielius. – Grožis suvedžiojo tave ir gašli aistra ištvirkino tavo širdį!

57Taip jūs elgėtės su Izraelio dukterimis, ir bijodamos jūsų, jos atsiduodavo jums. Bet ši Judo duktė negalėjo pakęsti jūsų nedorumo.

58O dabar, pasakyk man, po kokiu medžiu užklupai juos myluojantis!“

Jis atsakė: „Po ąžuolu“.

59„Iš tikrųjų! – atkirto Danielius. – Ir tavo melas kris tau ant galvos! Dievo angelas laukia, laikydamas kalaviją rankoje, kol galės perkirsti tave per pusę ir sunaikinti judu abu!“

60Visa bendrija pratrūko džiaugsmo šauksmais ir šlovino Dievą, kuris gelbsti juo pasitikinčius.

61Paskui jie atsisuko prieš tuos du seniūnus, nes jų pačių žodžiais Danielius įrodė, kad jie melagingai liudijo. Jie nubaudė seniūnus bausme, kurią seniūnai norėjo primesti savo artimui.

62Įst 19,16-21Elgiantis pagal Mozės Įstatymą, jie buvo užmušti. Taip nekaltas kraujas tą dieną buvo išgelbėtas.

63Hilkijas ir jo žmona šlovino Dievą dėl savo dukters Zuzanos drauge su jos vyru Joakimu ir visais giminėmis, nes nebuvo rasta nieko gėdinga.

64O Danielius nuo tos dienos buvo žmonių labai gerbiamas.