Išminties 13 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

Stabmeldystė

1Iš prigimties kvaili buvo visi žmonės,

kurie gyveno Dievo nepažindami

ir matydami gerus dalykus

nepajėgė pažinti to, kuris yra,

nei pripažinti menininko,

stebėdamiesi jo darbais!

2Jie laikė dievais ugnį, vėją arba judrų orą,

žvaigždžių ratą, galingą potvynį

arba didžiuosius dangaus šviesulius,

valdančius pasaulį.

3Gėrėdamiesi jų grožiu,

žmonės manė, kad jie dievai,

tad leisk jiems sužinoti,

kiek daug didingesnis už juos jų Šeimininkas,

nes juos sukūrė tas, kuris yra grožio šaltinis.

4Žmones stebino jų galybė ir grožis,

tad leisk jiems suvokti per juos,

kiek daug galingesnis tas, kuris juos padarė.

5Juk iš kūrinių didingumo ir grožio

panašiai suvokiamas ir jų Kūrėjas.

6Tačiau tų žmonių nereikia per daug peikti,

nes jie turbūt paklysta

ieškodami Dievo ir norėdami jį rasti.

7Juk jie nesiliauja jo ieškoję,

gyvendami tarp jo kūrinių,

ir pasitiki tuo, ką mato,

nes matomi daiktai gražūs.

8Bet net jie negali būti pateisinami,

9nes jeigu įstengė būti tokie sumanūs,

jog galėjo spėlioti apie Visatą,

tai kodėl negalėjo atrasti jos VIEŠPATIES?

10 Iz 44,9-20; Jer 10,1-16; Bar 6,8-72 Bet nelaimingi sudėjusieji viltis į negyvus daiktus,

„dievais“ vadindami žmogaus rankų darbus,

meniškai apdorotą auksą, sidabrą

ir gyvulių atvaizdus

ar nenaudingą akmenį, senovės rankos tašinį.

11Juk įgudęs dailidė nusikerta tinkamą medį,

dailiai nulupa visą jo žievę

ir gražiai apdorojęs padirba naudingą reikmenį,

tinkamą kasdien naudoti.

12Nuo rankdarbio atlikusiais šipuliais

jis išsiverda valgyti

ir prisivalgo iki soties.

13Bet vieną niekam tikusį šipulį,

kreivą ir pilną gumbų pagalį,

jis pasiima ir atliekamu laiku kruopščiai drožia.

Tą medį jis įgudusiai drožinėja

ir suteikia jam žmogaus pavidalą

14arba išdrožia jį panašų į kokį nors bevertį gyvūną.

Apglaistęs ryškiai raudonais dažais,

nudažęs jo paviršių

ir užtapęs visas dėmes,

15jis padaro jam tinkamą nišą ir

įstatęs pritvirtina prie sienos vinimi.

16Jis pasirūpina, kad kartais nenukristų nuo sienos,

nes žino, jog jis pats sau padėti negali.

Juk iš tikrųjų tai tik paveikslas,

ir jam reikia juo rūpintis.

17Tačiau žmogus, melsdamasis

dėl nuosavybės, vedybų ar vaikų,

nesigėdi kalbėtis su negyvu daiktu.

18Dėl sveikatos jis šaukiasi to, kas silpna,

dėl gyvybės meldžiasi negyvam daiktui,

globõs maldauja visiškai bejėgį pagalį,

laimingos kelionės – daiktą, negalintį paeiti,

19pelno, darbo ir sėkmingo amato

prašo iš daikto,

kuris negali rankų pakelti.