Teisėjų 5 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas DC

Deboros giesmė

1Tą dieną Debora ir Abinoamo sūnus Barakas giedojo:

2„Kai Izraelyje paliekami nekirpti plaukai,

kai žmonės noriai pasiaukoja,

šlovinkite VIEŠPATĮ!

3Klausykitės, karaliai,

išgirskite, galiūnai!

Aš giedosiu –

giedosiu VIEŠPAČIUI,

aš giedosiu giesmę VIEŠPAČIUI,

Izraelio Dievui.

4 VIEŠPATIE, kai ėjai iš Seyro,

žygiavai iš Edomo krašto,

žemė drebėjo, iš dangaus pylė,

iš debesų pylė kaip iš kibiro!

5 Iš 19,18 Kalnai drebėjo prieš Sinajaus VIEŠPATĮ,

prieš VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą.

6Anatos sūnaus Šamgaro dienomis,

Jaelės dienomis išnyko karavanai,

o keleiviai

laikėsi aplinkinių takų.

7Išgelbėjimas pranyko,

nebuvo jo Izraelyje,

kol nepakilai tu, o Debora,

kol nepakilai Izraelyje, o motina!

8Kai jie rinkosi naujus dievus,

vyko karas jų vartuose.

Nei skydo, nei ieties nebuvo matyti

tarp keturiasdešimt tūkstančių Izraelyje!

9Mano širdis – su Izraelio vadais,

noriai pasišvenčiančiais tautai.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!

10Pasakokite apie tai

jūs, jojantys ant rusvų asilių,

jūs, sėdintys ant balno gūnios,

ir jūs, einantys keliu pėsčiomis.

11Giedokite apie juos kanklininkų dainomis

prie girdyklų,

pasakodami apie teisius VIEŠPATIES darbus,

jo teisius darbus, išgelbėjusius Izraelį.

Tada žemyn prie vartų atžygiavo

VIEŠPATIES tauta!

12Pabusk, pabusk, Debora!

Pabusk, pabusk, pradėk giesmę!

Drąsos! Pakilk, Barakai,

veskis savo belaisvius, Abinoamo sūnau!

13Tada atžygiavo kilmingųjų likutis;

VIEŠPATIES tauta

atžygiavo už jį prieš galiūnus.

14Jie leidosi į slėnį iš Efraimo,

sekdami tave, Benjaminai, ir tavuosius;

iš Machyro atžygiavo vadai,

iš Zabulono – vado lazdos nešėjai.

15Isacharo didžiūnai atėjo su Debora;

Isacharo vyrai buvo ištikimi Barakui,

verždamiesi į slėnį įkandin jo.

Rubeno kiltyse tęsėsi

ilgi širdies svarstymai.

16Kodėl delsei tarp avidžių,

klausydamasis švilpiniavimo kaimenėms?

Rubeno kiltyse tęsėsi

ilgi širdies svarstymai.

17Gileadas delsė Užjordanėje;

o Danas – kodėl jis likosi prie laivų?

Ašeras sėdėjo pajūryje,

kurdamasis prie įlankų.

18O Zabulonas yra tauta, metusi iššūkį mirčiai,

taip pat Naftalis ant lygumos aukštumų.

19Atėjo karaliai ir kovojo;

tada Kanaano karaliai kovojo

prie Taanacho, palei Megido vandenis;

jokio sidabro grobio jie nepaėmė.

20Žvaigždės iš dangaus kovojo,

nuo savo takų jos kovojo su Sisera!

21Kišono srautas juos nunešė,

įniršęs srautas, Kišono srautas.

Ženk, mano siela, drąsiai!

22Tada sutrinksėjo kanopos,

šuoliuojant žaibu jo žirgams.

23‘Prakeikite Merozą! – tarė VIEŠPATIES angelas,

– visu kartumu prakeikite jo gyventojus,

nes jie neatėjo VIEŠPAČIUI į pagalbą,

VIEŠPAČIUI padėti prieš galiūnus’.

24Tebūna pagirta tarp moterų Jaelė,

Hebero Kainito žmona,

tebūna ji pagirta tarp moterų palapinėse!

25Jis prašė jos vandens,

o ji davė jam pieno,

prabangioje taurėje padavė rauginto pieno.

26Kaire ranka pagriebusi palapinės kuolelį,

o dešine – darbininko plaktuką,

ji kirto Siserai smūgį,

sutraiškė jam galvą,

sutriuškino ir persmeigė jam smilkinį.

27Jis sukniubo ir krito,

sukniubo prie jos kojų.

Kur sukniubo, ten ir krito negyvas.

28Siseros motina žvalgėsi pro langą,

verkšlendama už pinučių:

‘Kodėl jo vežimas taip ilgai neatvažiuoja?

Kodėl taip vėluojasi jo ratų bildesys?’

29Išmintingiausios didžiūnės jai atsako,

ir ji pati sau atsako:

30‘Tikriausiai jie plėšia ir dalijasi grobį:

po merginą ar dvi kiekvienam vyrui,

dažytų medžiagų grobį Siserai,

išsiuvinėtų medžiagų grobį,

porą išsiuvinėtų skarų

kaip grobį kiekvienam kaklui’.

31Taip tepražūva visi tavo priešai, VIEŠPATIE!

Bet tespindi tavo bičiuliai

tarsi savo galybėje tekanti saulė!“

Keturiasdešimt metų kraštas turėjo ramybę.