1Tiesa, pirmoji Sandora irgi turėjo apeiginių nuostatų bei žemišką šventyklą.
2. Joje atnašaujamos dovanos ir aukos, kurios aukotojo negali padaryti sąžinėje tobulo,
10bet apima tik valgius, gėrimus ir įvairius apiplovimus pagal išorinius potvarkius, tegaliojančius iki atnaujinimo meto.
11Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos,
12taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą.
13Ir jeigu Kun 16,15-16ožių bei jaučių kraujas ir Sk 19,9.17-19telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą,
14tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, idant tarnautume gyvajam Dievui.
15Ir todėl jis yra naujosios Sandoros tarpininkas kad įvykus mirčiai, kuria jis atpirko pirmojoje Sandoroje padarytus nusižengimus, pašauktieji gautų žadėtą amžinąjį paveldą.
16Kur tik yra testamentas, ten būtina įrodyti testatoriaus mirtį.
17Testamentas įgyja galią mirus jo sudarytojui, o prie jo gyvos galvos testamentas negalioja.
18Štai kodėl ir pirmoji Sandora nebuvo įsteigta be kraujo.
19Iš 24,6-8Paskelbęs tautai visus Įstatymo nuostatus, Mozė ėmė veršių bei ožių kraujo su vandeniu ir purpurinės vilnos su yzopu ir apšlakstė pačią knygą bei visą tautą,
20tardamas: Tai yra kraujas Sandoros, kurią priimti įsakė jums Dievas!
21Kun 8,15Jis apšlakstė krauju ir padangtę bei visus apeigų indus.
22Taip pat bemaž viskas pagal Įstatymą apvaloma krauju, ir Kun 17,11be kraujo praliejimo nėra atleidimo.
23Taigi buvo būtina šitaip apvalyti dangiškųjų dalykų atvaizdus, o pačius dangaus dalykus – geresnėmis aukomis negu šitos.
24Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventovę – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų, stovėdamas priešais Dievo veidą.
25Ir įžengė ne tam, kad pakartotinai atnašautų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į šventąją vietą su svetimu krauju;
26tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo Pasaulio sutvėrimo. Bet dabar jis vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad save aukodamas sunaikintų nuodėmę.
27Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą,
28taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, Iz 53,12kad nuimtų visų nuodėmes, antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.
