Morkaus 14 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas

Suokalbis prieš Jėzų(Mt 26,2-5; Lk 22,1-2)

1Iki ir Neraugintosios duonos šventės bebuvo likę pora dienų. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai ieškojo būdo klasta sugauti Jėzų ir nužudyti.

2Bet jie sakė: „Tik ne per šventes, kad liaudyje nekiltų sąmyšio“.

Patepimas laidotuvėms(Mt 26,6-13; Jn 12,1-8)

3 , Tėve, tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę!

37Tačiau tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu...“ Paskui grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: „Simonai, tu miegi? Neįstengei nė vienos valandos pabudėti?

38Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėt į pagundą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“.

39Jis vėl nuėjo ir dar kartą meldėsi tais pačiais žodžiais.

40Ir vėl sugrįžęs rado juos miegančius; jų akys buvo mieguistos, ir jie nežinojo, ką atsakyti.

41Jis ateina trečią kartą ir taria jiems: „Vis dar tebemiegate, tebesiilsite? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.

42Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat“.

Jėzaus suėmimas(Mt 26,47-56; Lk 22,47-53; Jn 18,2-11)

43Ir tuojau, jam tebekalbant, pasirodė vienas iš Dvylikos – Judas, o kartu su juo būrys ginkluotų kalavijais ir vėzdais, pasiųstas aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų.

44Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: „Kurį pabučiuosiu, tai tas. Suimkite jį ir sergėdami veskite!“

45Taigi atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: „Rabi!“ – ir pabučiavo jį.

46O kiti stvėrė Jėzų ir suėmė.

47Vienas iš ten stovinčių, išsitraukęs kalaviją, užsimojo prieš vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį.

48O Jėzus prabilo jiems: „Tarsi plėšiko išėjote sugauti manęs su kalavijais ir vėzdais.

49

sėdintį Visagalio dešinėje

ir ateinantį dangaus debesyse“.

63Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius, šaukdamas: „Kam dar mums liudytojai?

64Girdėjote piktžodžiavimą. Kaip jums regis?“ Ir jie visi Kun 24,16nusprendė jį esant vertą mirties.

65Kai kurie ėmė į jį spjaudyti, dangstė jam veidą, mušė kumščiais ir reikalavo: „Pranašauk!“ O tarnai daužė jį per veidą.

Petras išsigina Jėzaus(Mt 26,69-75; Lk 22,55-62; Jn 18,15-18.25-27)

66Petras buvo žemai, kieme. Atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė

67ir pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: „Ir tu buvai su šituo Nazarėnu, su Jėzumi“.

68Petras išsigynė, sakydamas: „Nei aš žinau, nei suprantu, ką tu sakai“. Jis išėjo į prieškiemį, ir gaidys pragydo.

69Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplinkiniams: „Šitas yra iš jų!“

70Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau aplinkiniai sakė Petrui: „Tu tikrai vienas iš jų; juk tu irgi galilėjietis“.

71Tada jis šoko prisiekinėti ir dievagotis: „Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate“.

72Ir netrukus gaidys užgiedojo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam buvo pasakęs Jėzus: „Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. Ir jis pravirko.