Izaijo 29 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas

Jeruzalės likimas

1Ak, Arieli, Arieli,

miẽste, kurį buvo apsupęs Dovydas!

Metus leiskite po metų,

vieną po kitos švęskite šventes.

2Aš suvarginsiu Arielį;

bus jame dejonių ir raudų,

ir Jeruzalė man bus lyg Arielis.

3Apsupsiu ją kaip Dovydas,

apstatysiu ją saugų bokštais,

apjuosiu apgulos pylimu.

4Parblokšta ant žemės kalbėsi,

iš dulkių aidės tavo žodžiai.

Tarytum iš po žemės bylotų vėlė,

toks bus tavo balsas,

o tavo žodžiai bus tarsi šnabždesys iš dulkių.

5Tavo priešų pulkai

bus it smulkios dulkės,

o gausieji engėjai – it vėjo blaškomi pelai.

Kai netikėtai vienu akimoju

6Galybių VIEŠPATS aplankys tave

perkūnija, žemės drebėjimu, galingu ūžesiu,

viesulu, audra ir rajos ugnies liepsna,

7kaip sapnas, kaip nakties regėjimas

atrodys minia visų tautų,

kovojančių su Arieliu

visais apgulos įtaisais.

8Kaip alkanas sapnuoja, kad valgo,

tačiau nubunda toks pat alkanas,

arba kaip trokštantis sapnuoja, kad geria,

tačiau nubunda pavargęs ir troškulio kamuojamas,

taip nutiks ir tautų miniai,

kovojančiai su Siono kalnu.

Aklumas ir užsispyrimas

9Būkite neryžtingi, gūžčiokite pečiais,

apakinkite save ir būkite akli!

Būkite girti, bet ne nuo vyno,

svyruokite, bet ne nuo svaigiojo gėrimo!

10Gilaus

giliai nuslepia savo planus!

Jie patamsyje daro savo darbus, sakydami:

„Kas mus mato? Kas mus pažįsta?“

16 Iz 45,9 Jūs verčiate dalykus aukštyn kojomis!

Argi puodžius lygus moliui?

Tarsi dirbinys sakytų apie savo dirbėją:

„Jis manęs nepadarė!“

Arba kūrinys tartų apie savo kūrėją:

„Nieko jis neišmano!“

Išpirkimas

17Argi ne tiesa, kad netrukus

Libanas pavirs vešliais laukais,

o vešlieji laukai bus laikomi sodu?

18Tą dieną kur̃čiai išgirs knygos žodžius,

aklieji praregės iš savo niūrios tamsybės.

19Kuklieji vėl džiaugsis VIEŠPAČIU,

vargšai džiūgaus dėl Izraelio Šventojo.

20Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls,

ir sunaikinti bus piktanoriai,

21kurie žodžiu padaro žmogų nusikaltėliu,

spęsdami vartuose pinkles jo gynėjui

ir palikdami teisųjį tuščiomis rankomis.

22Tikrai šitaip kalba VIEŠPATS, Jokūbo namų Dievas, kuris išpirko Abraomą:

„Dabar Jokūbui nebereikės gėdytis,

jo veidas nebeblykš iš baimės.

23Matydamas savo vaikus,

kuriuos padarė mano rankos,

jis šlovins mano vardą, garbins Jokūbo Šventąjį,

pagarbiai pripažins Izraelio Dievo galybę.

24Tuomet klaidžiojantiems dvasia grįš išmanymas,

murmantieji leisis pamokomi.