1Anuo metu pasirodys vis labiau plis’.
5Tuomet aš, Danielius, pažvelgiau ir pamačiau dar du vyrus: vieną – ant šio upės kranto, kitą – ant ano.
6Vienas jų tarė vyrui, vilkinčiam drobiniais ir stovinčiam ant upės vandenų: ‘Kada ateis šių nuostabiųjų dalykų pabaiga?’
7Drobiniais vilkintis vyras, stovintis ant upės vandenų, Apr 10,5iškėlė į dangų savo dešinę ir kairę. Aš girdėjau jį prisiekiant amžinai Gyvuoju, kad tai tęsis Apr 12,14vieną laikotarpį, du laikotarpius ir pusę laikotarpio ir kad visi šie dalykai bus įvykdyti, kai pasibaigs šventõsios tautos galios naikinimas.
8Aš tai girdėjau, bet negalėjau suprasti. Todėl pakláusiau: ‘Mano viešpatie, koks bus šių dalykų galas?’ –
9‘Eik savo keliu, Danieliau, – atsakė jis, – nes šie žodžiai turi likti paslaptyje ir užantspauduoti ligi pabaigos meto.
10Daugelis bus išgryninti, padaryti švarūs ir išmėginti ugnyje, tačiau Apr 22,11nedorėliai ir toliau nedorai elgsis. Nė vienas nedorėlių to nesupras, o išmintingieji supras.
11Nuo to meto, kai buvo Dan 9,27; 11,31; Mt 24,15; Mk 13,14nutraukta kasdienė deginamoji auka ir pastatyta siaubingoji pabaisa, praeis tūkstantis du šimtai devyniasdešimt dienų.
12Palaimintas žmogus, kuris lauks ir ištvers tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkias dienas!
13O tu, eik savo keliu iki pabaigos ir ilsėkis! Prisikelsi savo atpildui dienų pabaigoje’“.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.
