Psalmynas 31 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas

1Choro vadovui. Dovydo psalmė.

2Pas tave, VIEŠPATIE, ieškau užuovėjos,

neleisk man niekada nusivilti!

Tu esi teisus, tad gelbėk mane!

3Išgirsk mane, skubėk manęs gelbėti!

Būk užuovėjos Uola, mano tvirtovė,

galinga pilis man gelbėtis!

4Juk esi man ir Uola, ir tvirtovė,

vesi ir saugosi mane dėl savo vardo.

5Apsaugok mane nuo paslėptų pinklių,

nes tu mano užuovėja.

6 Lk 23,46 Į tavo rankas atiduodu savo dvasią.

Tu mane atperki,

VIEŠPATIE, ištikimasis Dieve.

7Nekenčiu tų, kurie kliaujasi tuščiais stabais,

bet pasitikiu VIEŠPAČIU.

8Leisk man džiūgauti ir būti linksmam

dėl tavo ištikimosios meilės,

nes tu pažvelgei į mano kančią

ir pasirūpinai manimi didžiame varge.

9Tu neatidavei manęs priešui į nagus,

bet išvedei į laisvę.

10Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE, nes man sunku.

Nuo skausmo temsta man akys,

nyksta mano gyvastis, net kaulai.

11Mano gyvenimą sekina skausmas,

o mano metus – dejonės;

nuo kančios man stinga jėgų.

12Esu pajuoka visiems savo priešams,

pasibjaurėjimą keliu net kaimynams

ir baimę – savo pažįstamiems;

nuo manęs bėga, kas tik kelyje mane pamato.

13Esu visų užmirštas, lyg būčiau miręs,

tapau lyg sudaužytas indas.

14Girdžiu daugelį kuždomis kalbant –

siaubas visur! –

kai jie rengia man pinkles

ir kėsinasi atimti gyvastį.

15Bet aš pasitikiu tavimi, VIEŠPATIE,

ir sakau: „Tu mano Dievas“.

16Tavo rankose mano likimas;

gelbėk mane nuo priešų, nuo tų,

kurie mane persekioja.

17Pažvelk į savo tarną gerumu,

gelbėk mane savo ištikimąja meile.

18Tenebūna man gėdos, VIEŠPATIE,

nes tavęs šaukiuosi.

Tebūna sugėdinti nedorėliai,

težengia priblokšti į Šeolą.

19Tebūna nutildytos melagingos lūpos,

apie teisius žmones įžūliai kalbančios

su puikybe ir panieka.

20Koks nuostabus tavo gerumas,

sukauptas tiems,

kurie tavęs pagarbiai bijo,

ir teikiamas tiems,

kurie ieško tavo užuovėjos

visiems žmonėms matant!

21Savo Artumo užuovėjoje paslepi juos

nuo žmonių kėslų,

apsaugai savo pastogėje

nuo priekabių liežuvių.

22Tebūna pašlovintas VIEŠPATS,

nes jis buvo man nuostabiai ištikimas

įtvirtintame mieste.

23Patirdamas nerimą, maniau:

„Esu išvaromas toli nuo tavo Artumo“.

Bet tu išgirdai mano maldavimą,

kai šaukiausi tavo pagalbos.

24Mylėkite VIEŠPATĮ, visi jo ištikimieji!

VIEŠPATS saugo ištikimuosius,

bet skaudžiai atlygina tam,

kuris išpuikusiai elgiasi.

25Būkite stiprūs ir drąsios širdies visi,

kurie pasitikite VIEŠPAČIU!