Luko 22 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas

Suokalbis prieš Jėzų(Mt 26,1-5.14-16; Mk 13,1-2.10-11; Jn 11,47-53)

1Buvo arti .

2Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, tačiau bijojo liaudies.

3O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš Dvylikos.

4Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip jį išduoti.

5Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų.

6Judas apsiėmė ir pradėjo ieškoti progos išduoti jiems Jėzų taip, kad minia nesužinotų.

Paskutinė vakarienė(Mt 26,17-28; Mk 14,12-25; 10,43-44; Jn 13,21-30; 1 Kor 11,23-25)

7Taip atėjo Neraugintosios duonos diena, kada reikėjo pjauti Velykų avinėlį.

8Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums Velykų vakarienę“.

9Jie paklausė: „O kur norėtum, kad mes paruoštume?“

10Jis atsakė: „Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Eikite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis užsuks,

11ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas prašė paklausti: Kur menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’

12Ir jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Tenai ir paruoškite“.

13Nuėję jie rado viską, kaip Jėzus buvo sakęs, ir parengė Velykų stalą.

14Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo.

15Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas.

16Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje“.

17Paėmęs taurę, jis padėkojo ir tarė: „Imkite ir dalykitės.

18Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė“.

19Ir paėmęs duonos, jis padėkojo, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“.

20Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra

45Atsikėlęs po maldos, jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš liūdesio užmigusius.

46Jis tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!“

Jėzaus suėmimas(Mt 26,47-56; Mk 14,43-50; Jn 18,3-11)

47Jam bekalbant, pasirodė būrys, o priekyje ėjo vienas iš Dvylikos – Judas. Jis prisiartino prie Jėzaus jo pabučiuoti.

48Jėzus jam tarė: „Judai, pabučiavimu tu išduodi Žmogaus Sūnų?“

49Jėzaus bičiuliai, matydami, kas bus, paklausė: „Viešpatie, gal kirsti kalaviju?“

50Vienas iš jų puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam dešinę ausį.

51Bet Jėzus sudraudė: „Liaukitės! Gana!“ Ir, palietęs tarno ausį, išgydė ją.

52Atėjusiems jo suimti aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir seniūnams jis pasakė: „Ar aš koks plėšikas, kad išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais?!

53, jie klausinėjo: „Pranašauk, kas tave užgavo!“

65Ir visaip kitaip įžeidinėjo jį.

66Rytui išaušus, susirinko tautos seniūnai, aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai. Jie atsivesdino Jėzų į savo tarybą

67ir reikalavo: „Jei tu Mesijas, tai prisipažink mums!“ Jėzus atsiliepė: „Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek manim netikėsite,

68o jei paklausiu, man neatsakysite.

69Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje“.

70Tada jie visi sujudo klausti: „Tai tu esi Dievo Sūnus?“ O jis atsakė: „Jūs pasakėte, kad Aš Esu!“

71Tuomet jie tarė: „Kam dar mums liudytojai?! Mes girdėjome iš jo paties lūpų!“