Luko 1 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas

Įžanga

1Daugelis jau yra mėginę išdėstyti raštu pasakojimą apie buvusius pas mus įvykius,

2kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai.

3Taip pat ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofili, sutvarkytą pasakojimą,

4kad įsitikintum tikrumu mokslo, kurio esi išmokytas.

Apreiškimas Zacharijui

5Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš žmonių akyse“.

Apreiškimas Marijai

26Šeštą mėnesį angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas,

27

29Išgirdusi šiuos žodžius ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.

30O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!

31Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų,

,

55kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –

Pr 17,7 Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.

56Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.

Jono Krikštytojo gimimas

57Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.

58Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę suteikė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.

59 Kun 12,3 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju.

60Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas“.

61Kiti jai sakė: „Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo“.

62Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį.

63Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas – Jonas“. Visi stebėjosi.

64Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti, šlovindamas Dievą.

65Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.

66Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka.

Zacharijo giesmė

67Kūdikio tėvas Zacharijas tapo kupinas Šventosios Dvasios ir ėmė pranašauti:

68„Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui,

kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.

69Jis pažadino gelbėtoją mums galingą

savo tarno Dovydo namuose,

70kaip nuo senų senovės buvo skelbęs

savo šventųjų pranašų lūpomis,

71jog mus išgelbės nuo priešų

ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia.

72Tuo jis rodo mūsų protėviams gailestingumą

ir atmena savo šventąją Sandorą –

73priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui,

jog leis mums,

74išvaduotiems iš priešų rankos,

be baimės jam tarnauti

75per visą gyvenimą

šventumu ir teisumu jo akyse.

76O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu,

nes tu eisi pirma Viešpaties Mal 3,1jam kelio nutiesti;

77tu mokysi jo žmones išganymą pažinti

per nuodėmių atleidimą.

78Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo

mus aplankė šviesa iš aukštybių,

79 Iz 9,1 kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje,

kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“.

Jono jaunystė

80O kūdikis augo ir jo dvasia tvirtėjo. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.