1Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas,
7Kas vakarą jie grįžta, urgzdami lyg šunys
ir vogčiomis slankioja po miestą.
8Žiūrėk! Štai rėkauja jie savo burnomis,
aštrūs žodžiai jų lūpose;
tačiau jie mano, kad niekas jų negirdi.
9Bet tu, VIEŠPATIE, juokiesi iš jų;
tu išjuoki visus pagonis.
10O mano Stiprybe, laukiu tavęs,
nes tu, Dieve, mano tvirtovė.
11Dievas, kuris mane ištikimai myli, ateis man padėti;
Dievas parodys man nugalėtus priešus.
12Neišnaikink jų,
kad mano tauta neužmirštų tavo pergalės;
išblaškyk juos savo jėga ir nugalėk,
Viešpatie, mūsų skyde!
13Nuodėmė jų lūpose,
visi jų žodžiai nuodėmingi;
tebūna jie pagauti savo pačių puikybės!
Kadangi jie keikiasi ir meluoja,
14sunaikink juos įniršęs,
sunaikink juos visiškai,
kad būtų žinoma iki pat žemės pakraščių,
jog Dievas viešpatauja Jokūbui. Sela.
15Kas vakarą jie grįžta, urzgdami lyg šunys
ir vogčiomis slankioja po miestą.
16Jie klajoja ieškodami maisto
ir inkščia, jei negauna iki soties.
17O aš giedosiu apie tavo jėgą,
kas rytą garsiai giedosiu apie tavo gerumą.
Juk tu buvai mano tvirtovė,
užuovėja pavojaus metu.
18O mano Stiprybe, giedosiu tau šlovės giesmes,
nes tu, Dieve, mano tvirtovė,
Dievas, kuris mane ištikimai myli.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.