Psalmynas 132 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas

1Pakopų giesmė.

Neužmiršk, VIEŠPATIE, Dovydo

ir visų išvargtų jo vargų.

2Jis prisiekė VIEŠPAČIUI

ir pažadėjo Jokūbo Galingajam:

3„Į namus, kuriuose gyvenu, nežengsiu,

į lovos patalą negulsiu,

4miego akims neduosiu,

akių nesumerksiu,

5kol neparūpinsiu VIEŠPAČIUI vietos,

buveinės Jokūbo Galingajam“.

6 2 Met 6,41-42 Girdėjome apie ją Efratoje,

atradome Jaaro laukuose.

7Sakėme: „Eikime į jo buveinę,

pulkime kniūbsti prie jo sosto pakojo“.

8Pakilk, VIEŠPATIE, ir ateik

į savo poilsio vietą,

tu ir tavo galybės Skrynia!

9Tavo kunigai teapsivelka teisumu,

tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo.

10Tu pažadėjai savo tarnui Dovydui;

neatmesk, VIEŠPATIE, savo pateptojo.

11 2 Sam 7,12-16; 1 Met 17,11-14; Ps 89,3-4; Apd 2,30 VIEŠPATS prisiekė Dovydui

ir neatsižadės:

„Padarysiu vieną tavo sūnų karaliumi,

ir jis po tavęs viešpataus.

12Jei tavo sūnūs bus ištikimi mano Sandorai

bei mano įsakams, kuriuos jiems duodu,

tai ir jų sūnūs amžinai sėdės tavo soste“.

13Mat VIEŠPATS išsirinko Sioną,

jis norėjo turėti jį savo Namais.

14„Tai mano poilsio vieta amžinai;

čia gyvensiu, nes toks mano noras.

15Gausiai laiminsiu jo maisto atsargas,

vargšus pasotinsiu duona.

16Jo kunigus aprengsiu teisumu,

ir jo ištikimieji šauks iš džiaugsmo.

17Jame išželdinsiu Dovydo galybę;

parengiau 1 Kar 11,36žibintą savo pateptajam.

18Jo priešus aprengsiu gėda,

o ant jo švytės jo vainikas“.